Kategorijos ‘Apie mus kalba’ archyvas
Gimtadienis Panemunės miške
Ketvirtadienį (08.27) po pietų Panemunės šile buvo švenčiamas Vaikų judesio ir laisvalaikio studijos RitaRa gimtadienis. Paminėtas įmonės 5 metų sukaktis. Gimtadienio metu vaikus ir tėvelius linksmino klounas, buvo daug žaidimų, suvalgytas didelis tortas.
Vaikų judesio ir laisvalaikio studija RitaRa – tai sporto klubas įvairaus amžiaus vaikams, kuriame vyksta individualūs užsiėmimai. Čia pastoviai sportuoja vaikai, turintys fizinę negalią, kuriems reikia pagalbos formuojant taisyklingus judesius. Užsiėmimo metu stiprinami silpni raumenys, vaikas mokomas laikyti pusiausvyrą, savarankiškai judėti. Taikomi raumenų tempimo pratimai, stuburo mobilizacija.
Taip pat mankšteles lanko kūdikiai. Mažieji sportininkai lavina savo judėjimo įgūdžius priklausomai nuo jų amžiaus tarpsnio. Užsiėmimų metu kūdikis skatinamas dalyvauti įvairioje veikloje, susipažįsta su kintančia aplinka, mokosi bendrauti, lavina socialinius įgūdžius.
Apsilanko ir moksleiviai. Šie dažniausiai skundžiasi laikysenos problemomis. Užsiėmimo metu stiprinami raumenys, lavinama jėga, ištvermė, koordinacija, pusiausvyra, šoklumas ir vikrumas.
Vaikų judesio ir laisvalaikio studijoje RitaRa dirba 3 kineziterapeutės turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei darbo patirtį.
Per 5 metus studija nuveikė įvairių darbų. Rašė informacius straipsnius tėveliams apie vaikų fizinį aktyvumą, jo svarbą ir trūkumą. Dalyvavo stovyklose, skirtose sveikiems ir neįgaliems vaikams. Dirbo pagal projektus su vaikais ir suaugusiais. Taip pat persikelė į patogesnes patalpas K. Baršausko gatvėje. Papildė savo inventorių įvairiais treniruokliais. Vaikai sportuoja su MOTOmed gracile 12, TotalGym, TRX treniruokliais, BOSU kamuoliu.
Straipsnis žurnale „Sveikas žmogus“
http://ezurnalas.sveikaszmogus.lt/Pub/Medicine/PublicationBrowse.aspx?groupid=1&l=LT
2012 metai, nr. 10
Tėvų rūpestis – netaisyklinga vaiko laikysena
Nesėdėk kaip klaustukas, kuprą užsiauginsi“, – iki šiol iš galvos neišeina vaikystėje tėčio girdėti pamokymai. Ir iš tiesų, mažai kas nori sulaukęs trisdešimties vaikščioti pakumpęs ar nuolatos skųstis dėl nepakeliamų nugaros skausmų. O visam tam dažnai kelią galima užkirsti dar vaikystėje. Kaip sutiko papasakoti Vaikų sveikatingumo studijos „Ritara“ kinizeterapeutė Rita Rapalienė.
Ar tiesa, kad vaikai vis anksčiau susiduria su laikysenos ir stuburo problemomis. Jei taip – kodėl? Kada tėvai turėtų sunerimti?
R. Rapalienė: Statistikos duomenys rodo, kad laikysenos sutrikimų daugėja, jų amžius jaunėja. Nataisyklinga laikyseną įprasta laikyti „mokykline“ liga. Ji dažniausiai nustatoma 11 – 15 metų paaugliams, kai yra jau pakankamai ryški. Netaisyklinga laikysena mokyklose diagnozuojama kas trečiam vaikui. Taip yra todėl, kad ikimokyklinukai retai kada nustygsta vienoje vietoje ir yra sunku pasakyti ar tokio mažylio laikysena taisyklinga ar ne, o štai mokyklinukai žymiai daugiau laiko praleidžia kažką ramiai darydami – jų gyvenime atsiranda veiklos, reikalaujančios susikaupimo, dėmesio, koncentracijos. Tokio amžiaus vaikai dažnai įpranta piešti atsigulę ant žemės, žaisti pasirėmę ant vienos alkūnės – tada į akis ir krinta netaisyklinga vaiko laikysena. Laikysena nebūna įgimta. Ji pradeda formuotis vaikystėje ir nusistovi vaikui užaugus, nors tam tikru mastu keičiasi visą gyvenimą. Kiekvienas individas turi jam vienam būdingų laikysenos požymių. Nekoreguojant laikysenos gali išsivystyti stuburo deformacijos, kurios gali sukelti gyvybiškai svarbių organizmo sistemų funkcijų nepakankamumą. Taigi manyti, kad problema dėl netaisyklingos vaiko laikysenos su laiku išsispręs savaime yra klaidinga. Anksti diagnuozuota netaisyklinga kūno laikysena leidžia pasiekti geresnių rezultatų.
Kokie pagrindiniai tiesaus stuburo „priešai“?
R. Rapalienė: Netaisyklinga kūno padėtis, ilgas stovėjimas ar sėdėjimas persikreipus, netinkama lova, neatitinkantys vaikų ūgio baldai gali neigiamai veikti skeleto vystymąsį, sukelti stuburo iškrypimą, suformuoti netaisyklingą laikyseną. Ankstyvoje vaikystėje vaikai labai imlūs įvairioms infekcinėms ligoms. Tuo laikotarpiu sumažėja įgautas imunitetas, bet dar neįgytas naujas. Tai stabdo vaikų fizinį vystymąsį. Šiame amžiuje būtina grūdintis ir daryti pritaikytus fizinius pratimus, kurie garantuoja harmoningą vaiko fizinį ir psichinį brendimą. Dažniausia netaisyklingos laikysenos priežastis yra silpnas raumenynas bei įvairūs neigiami faktoriai, tokie kaip: netaisyklinga asimetrinė poza ilgai sėdint mokyklos suole bei ruošiant pamokas namuose, nepakankamas judėjimas, pervargimas.
Ko imtis pastebėjus, kad vaikas, sėdėdamas prie stalo (paišydamas ar rašydamas) nuolat kuprinasi?
R. Rapalienė: Taisyklingai sėdėti vaiką turėtume išmokyti namuose, nes mokykloje jo nematome. Išmokykite vaiką sėdėti tiesiai, tvirtai remiantis abiem kojomis į žemę; krūtinė turi prisiglausti prie pat stalo krašto, ties „saulės rezginiu“, sąsiuvinis turi būti pasuktas maždaug 30 laipsnių kampu, kad rašydamas vaikas nesuktų liemens. Galva virš sąsiuvinio turi būti palinkusi kuo mažiau. Galima laisva ranka paremti smakrą, tačiau galva ir liemuo neturi pasisukti šonu. Stebėkite, kad neatsirastų įprotis sėdint susikelti koją ant kojos, laisvą ranką nuleisti nuo stalo žemyn arba sėdėti pasisukus šonu į stalą. Prižiūrėkite, kad pamokų ruošos metu vaikas ilgai nesėdėtų, kas 15 min. darytų trumpas pertraukėles. Skatinkite vaiką judėti ar lankyti sporto užsiėmimus. Per dieną vaikas turėtų aktyviai judėti bent 30-60 min.
Kokie pirmieji ženklai rodo, kad vaiko laikysena gali būti netaisyklinga? Kaip teisingai apžiūrėti vaiko stuburą?
Yra nemažai anksti pastebimų požymių, kuriuos gali ir turi žinoti visi, norintys nustatyti netaisyklingą laikyseną. Pirmiausiai apžiūrint vaiką, reikia jį nurengti. Vaikas apžiūrimas šviesiame kambaryje iš priekio, iš užpakalio, iš šono ir palenkus liemenį į priekį. Patogiausiai , jei asmuo sėdi ant kėdės, o vaikas stovi priešais jį maždaug metro atstumu. Iš pradžių įvertinama bendra laikysena, raumenyno būklė. Vaikas turi būti neįsitempęs, atsipalaidavęs, tiesiomis (per kelius) kojomis, laisvai nuleistomis rankomis, savo įprastine poza. Apžiūrint iš priekio stebima:
-
ar vaiko galvos padėtis normali, nepalinkusi į priekį ar į šoną
-
ar vaiko pečiai vienodame aukštyje
- ar normali, nedeformuota krūtinės ląsta
-
ar tarpai tarp liemens ir laisvai nuleistos rankos yra simetriški
-
ar kojų forma normali, ar nėra X, O pavidalo
-
ar kojos vienodo ilgumo
Apžiūrint iš užpakalio stebima:
-
ar vaiko galvos padėtis normali
-
ar pečiai vienodame aukštyje
-
ar vaiko stuburo keterinės ataugos vienoje linijoje. Kiek palenkus vaiko liemenį į priekį, keletą kartų perbraukiama pirštais išilgai per išsikišusias keterines ataugas. Paraudusi nuo perbraukimo odos linija nurodys keterinių ataugų kryptį
-
ar mentys vienodame aukštyje
-
ar dubens kaulai vienodame aukštyje
Apžiūrint iš šono, nustatoma galvos padėtis, pečių bei rankų padėtis, krūtinės ląstos forma, pilvo forma, įvertinama bendra laikysena, liemens ir nugaros padėtis, pilvo preso būklė, stuburo išlinkimai.
Apžiūrint vaiką , jam pasilenkus į priekį, nesunku pastebėti, ar nėra išsigaubusi viena nugaros pusė, o kita – suplokštėjusi, t. y. ar nesiformuoja šonkaulinė kuprelė. Kad ir nedidelė, bet kurios nugaros pusės asimetrija rodo stuburo rotaciją, t. y. pasisukimą aplink išilginę ašį.
Ko turėtų imtis tėvai, pastebėję, kad laikysena netaisyklinga?
Tėveliai pastebėję, kad vaiko laikysena tampa ydinga turėtų kreiptis į pediatrą ar šeimos gydytoją, kuris toliau nukreips pas reikiamus specialistus.
Ar yra kokie nors pratimai, padedantys sustiprinti nugaros raumenis ir pasirūpinti taisyklinga vaiko laikysena? Nuo kada juos reikėtų daryti, ar kai jau yra problema ar siekiant užbėgti jai už akių?
Svarbiausia profilaktika ir reguliariai atliekami pratimai, fizinis aktyvumas turėtų tapti įpročiu. Tačiau kai jau pastebime esant ydingą laikyseną pagrindinė aktyviosios korekcijos priemonė – koreguojamoji mankšta, kuri atpalaiduoja hiperaktyvius raumenis bei sustiprina atsipalaidavusius, stabilizuoja ir koreguoja laikyseną, gerina krūtinės ląstos funkcines galimybes, stiprina visą organizmą ir pagerina visų organų bei sistemų veiklą. Koreguojamoji mankšta turėtų trukti 40-45 minutes. Pradedama nuo lengvų, paprastų pratimų, vėliau atliekami sudėtingesni. Reikia stengtis, kad vaiko pulsas pratybų pradžioje didėtų nuosekliai, o pabaigoje vėl priartėtų prie pradinės normos. Pratybose galima naudoti įrankius, prietaisus: gimnastikos lazdas, suolelius, sienelę, įvairaus dydžio svarmenis, kimštinius pripučiamus kamuolius, gumines juostas, treniruoklius, didelius gimnastikos kamuolius. Norint sudaryti stiprų stuburą juosiantį raumenų korsetą, patariama lavinti atskiras raumenų grupes: nugaros, pilvo, liemens ir galūnių. Mankštos pratimai turi būti įdomūs, priešingu atveju vaikai juos atliks nenoriai ir nebus pasiekta pageidaujamo poveikio. Labai svarbūs pratimai, lavinantys kvėpavimo raumenis, krūtinės ląstą. Gilus ir taisyklingas kvėpavimas, darant pratimus, koreguoja, ypač deformuotą krūtinės ląstą. Todėl reikia stebėti, kaip vaikas , atlikdamas bet kokį pratimą , kvėpuoja. Taip pat galima užsiimti plaukimu. Svarbiausi simetriniai pratimai vandenyje. Plaukiant kvėpavimas atitinka rankų ir kojų judesius, jis derinasi su krūtinės ląstos, pilvo, diafragmos raumenų veikla. Visa tai harmoningai vysto raumenis.
Kokios sporto šakos padeda nugarai?
Taisyklingai laikysenai formuoti labai naudingas plaukimas ir slidinėjimas. Nerekomenduojamos įvairių rūšių kovos menai.
Kuo gresia jei tėvai nekreips dėmesio į netaisyklingą vaiko laikyseną ir nieko nedarys?
Metams bėgant gali išsivystyti skoliozė, gali tapti sunkiau kvėpuoti, gali sutrikti kraujo apytaka, virškinimas. Nekoreguojant netaisyklingos vaiko laikysenos niekada nebus išdidžios, lengvos eisenos, grakščių, plastiškų ir išraiškingų judesių.
Kokios pagrindinės taisyklės, kurias privalo žinoti tėvai ir vaikai, kad išsaugotų taisyklingą mažylio laikyseną?
Tėvai ypatingą dėmesį turėtų skirti taisyklingos laikysenos profilaktikai. Profilaktika turėtų prasidėti jau moters nėštumo metu. Mama turėtų gauti visą informaciją, kaip turi elgtis su savo kūdikiu tiek pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tiek kiekvienu vaiko gyvenimo laikotarpiu. Nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų labai svarbus yra kūdikio režimas. Negalima spartinti tokių pagrindinių fiziologinių padėčių, kaip sėdėjimas ir gulėjimas. Kol vaikas sugeba tik gulėti ir pats savo pastangomis neatsisėda, negalima jo sodinti, apramstant pagalvėmis! Nes gali pervargti raumenys. Vėliau vaikui paaugus labai svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo. Įvairūs nešuliai turi būti ne per sunkūs, o kuprinės – nešiojamos ant abejų pečių. Miegoti reikia patogioje (neįdubusioje) lovoje, o pamokas ruošti esant geram apšvietimui prie vaiko ūgiui pritaikytų baldų.
Judėjimo įgūdžių lavinimas namuose: stipriname raumenis
Dažnai nutinka taip, kad į mokyklą pradėjęs vaikščioti vaikas juda mažiau – nerūpestingą lakstymą kieme vis dažniau keičia namų darbai bei laikas prie televizoriaus ar kompiuterio. Mažiau judant ir sportuojant silpnėja vaiko raumenys, todėl jis ima kūprintis, jo eisena tampa nebegrakšti. Vaikų laikyseną siekiantys pagerinti kineziterapijos specialistai siūlo specialius pratimus, kuriuos nesunkiai galima atlikti ir namuose.
Pasak kineziterapeutės Ritos Rapalienės, vaikai nuo 5–6 metų namuose gali atlikti pratimus treniruokliu TRX. Jis yra sudarytas iš specialių virvių, kurios stabiliai pritvirtinamos prie durų, medžio šakos ar kitos vietos, per kurią galima perverti virvę. Pratimai su šiuo treniruokliu daromi pasinaudojant paties žmogaus kūno sunkio jėga ir svoriu.
„Atliekant jėgos pratimus su šiuo treniruokliu, stiprinamos įvairios kūno raumenų grupės: pilvo, nugaros raumenys, rankos, kojos. Sustiprinus šiuos raumenis gerėja vaiko laikysena, pusiausvyra, koordinacija“, – teigė R. Rapalienė.
Treniruokliu galima atlikti iki 300 skirtingų pratimų, tačiau, anot kineziterapeutės, norint treniruoti visą kūną užtenka mokėti maždaug 10 pratimų.
Šiuo treniruokliu pratimus atlieka ne tik kineziterapijos užsiėmimus lankantys žmonės, bet ir profesionalūs sportininkai, pavyzdžiui, krepšininkai ar fizinės formos nenorintys prarasti jūrų pėstininkai, kareiviai.
Kineziterapijos specialistė kviečia namuose atlikti kelis nesudėtingus, bet efektyvius pratimus su šiuo treniruokliu, kurį galima įsigyti daugelyje interneto parduotuvių. Pasak kineziterapijos specialistų, tokį nesudėtingą treniruoklį galima susikonstruoti ir patiems, tačiau tam pasiryžus derėtų itin atsakingai rinktis medžiagas – virvės turėtų būti itin tvirtos, kad atlaikytų kūno svorį, o kilpa ar kablys, prie kurio jos tvirtinamos – stiprūs ir stabilūs.
Šiltuoju metų laiku su šiuo treniruokliu galima sportuoti ir lauke. Tokios treniruotės gali paįvairinti išvykas į gamtą, sudominti tėvus ir juos įtraukti į užsiėmimus. Pratimus reikėtų atlikti 2-3 kartus per savaitę po 20 min.
Pratimas gulint ant nugaros.
1. Kojos įkišamos į virvės kilpas, sulenkiamos per kelius. Rankas reikia prispausti šonuose prie žemės ir į viršų kelti dubenį.
Pratimai gulint ant pilvo.
1. Plaštakomis remtis į žemę, kojos įkištos į kilpas. Įtempiamas visas kūnas ir pasikeliama nuo žemės.
2. Delnais remiamasi į žemę, kojos įkištos į kilpas. Įtempiamas visas kūnas, pasikeliama nuo žemės. Kojos pritraukiamos prie pilvo, tada tiesiamos atgal.
3. Delnais remiamasi į žemę, kojos įkištos į kilpas. Įtempiamas visas kūnas, pasikeliama nuo žemės. Viena koja pritraukiama prie pilvo, kita ištiesiama. Kojos paeiliui keičiamos imituojant bėgimą.
Pratimai atsistojus.
1. Rankomis įtempiamas treniruoklis, truputį atsilošiama atgal. Daromas pritūpimas. Treniruoklis visa laiką laikomas įtemptas.
2. Ištiestos rankos įtempia treniruoklį. Kūnas laikomas tiesiai, truputį atloštas atgal.
Su rankomis prisitraukiama ir vėl išsitiesiama.
3. Rankos ištiestos į priekį ir truputį aukštyn įtempia treniruoklį. Kūnas pasviręs į priekį. Rankos pritraukiamos prie šonų. Nugara laikoma tiesiai.
Judėjimo įgūdžių lavinimas namuose: pratimai koordinacijai su balastiniu treniruokliu
http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/judejimo-igudziu-lavinimas-namuose-pratimai-koordinacijai-su-balastiniu-treniruokliu.d?id=58860327
Ilgesnį laiką nesportuojant blogėja laikysena, eisena tampa negrakšti. Pakumpsta ne tik suaugę žmonės, bet ir vaikai. Kad mažieji nesikūprintų ruošdami pamokas ir vaikščiotų išsitiesę, svarbu nepamiršti mankštos pratimų, kurie treniruoja gražiai laikysenai ir koordinacijai svarbius raumenis.
Pasak kineziterapijos specialistės Ritos Rapalienės, žaismingą mankštą vaikai gali atlikti sportuodami su balastiniu treniruokliu. Lietuvoje gana naujas, bet pasaulyje jau pamėgtas balastinis treniruoklis atrodo kaip perpjautas guminis kamuolys. Šis treniruoklis gali būti naudojamas iš dviejų pusių: ir lygia puse stabiliai padėtas ant žemės, ir apverstas apvalia puse žemyn. Pastarasis būdas pasunkina balasto pratimus.
Šis treniruoklis plačiai naudojamas visame pasaulyje ir individualioms, ir grupinėms treniruotėms pusiausvyrai bei koordinacijai lavinti, raumenims stiprinti, reabilitacijai po traumų.
Vienas treniruoklis – daugybė pratimų
„Atliekant mankštą ant šio treniruoklio, lavinama vaiko koordinacija, pusiausvyra, jutimai. Žaismingi pratimai su treniruokliu priverčia vaiką atlikti daugiau judesių, nei jų būtų atliekama stovint ant žemės“, – teigė R. Rapalienė.
Su šiuo balastiniu treniruokliu galima atlikti daugybę įvairių pratimų: pritūpimus ant vienos ar abiejų kojų, atsilenkimus, atsispaudimus, įtūpstus, preso ar nugaros raumenų stiprinimo pratimus bei įvairius pusiausvyros lavinimo pratimus. Pratimai atliekami ant nestabilaus paviršiaus, todėl sportuojančiam treniruotės metu nuolatos tenka ieškoti kūno pusiausvyros. Tokios treniruotės metu lavinami gilieji raumenys. Šie pratimai taip pat paskirsto kūno svorį ant judančios atramos ir priverčia silpnesnę vaiko kūno dalį ar pusę judėti ir treniruotis.
Kineziterapijos specialistė kviečia namuose atlikti kelis žaismingus, bet veiksmingus pratimus. Jums reikės specialaus balastinio treniruoklio, kurį galite įsigyti daugelyje interneto parduotuvių bei specializuotose medicinos ir sporto įrangos parduotuvėse.
Pratimai, kai balastinis treniruoklis padėtas ant plokščiosios dalies.
1. Vaikas atsigula ant nugaros, per kelius sulenkia kojas. Rankas pakelia virš galvos, jose laiko lazdelę. Vaikas turi daryti atsilenkimus, kurių metu rankos tiesiamos į priekį, kol su lazdele pasiekiamos kojos.
2. Vaikas atsigula ant pilvo, rankas ir kojas pakelia nuo žemės, įtempia ir daro „laivelį“. Dešine ranka vaikas suima viršutinę kairės pėdos dalį, vėliau su kaire ranka suima dešinės pėdos viršų.
3. Vaikas atsistoja šalia balastinio treniruoklio. Atliekant šį pratimą reikia abiem kojom užšokti ant treniruoklio ir nušokti į priekį.
Pratimai, kai balastinis treniruoklis padėtas ant išgaubtosios dalies.
1. Vaikas atsistoja ant balastinio treniruoklio ir mėto kamuoliuką ant žemės stovinčiam žmogui bei stengiasi pagauti atgal metamą kamuoliuką. Kamuoliuką reikia mesti iš įvairių padėčių.
2. Vaikas atsistoja ant balastinio treniruoklio, o kitas žmogus stovi ant žemės. Abu jie turi stovėti atsukę vienas kitam nugaras. Rankose vaikas laiko kamuoliuką, kurį, sukdamasis per liemenį, perduoda kitam žmogui. Judesys atliekamas į abi puses.
3. Vaikas atsistoja ant balastinio treniruoklio, pakelia vieną koją ir bando išlaikyti pusiausvyrą. Paeiliui stovima ant kiekvienos kojos.
Pratimus daryti apie 20 min. 3-4 kartus per savaitę.
Judėjimo įgūdžių lavinimas namuose: pratimai negalią turintiems vaikams
http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/judejimo-igudziu-lavinimas-namuose-pratimai-negalia-turintiems-vaikams.d?id=58635453
Tyrinėdamas įvairius daiktus, vaikas gauna informacijos apie jų formą, kvapą bei skonį – taip išmoksta jais naudotis ir kaupia žinias apie pasaulį. Tuo metu formuojasi žmogaus atmintis, vaizduotė ir mąstymas. Anot kineziterapijos specialistės Ritos Rapalienės, vaikams su cerebriniu paralyžiumi, kuris atsiranda dėl ankstyvo galvos smegenų pažeidimo, pasireiškia judėjimo, regos, klausos ir kalbos sutrikimai – jie varžo vaiko erdvės suvokimą, trukdo pajausti savo kūną ir pažinti pasaulį.
Anot kineziterapeutės, ypatingai svarbu kuo anksčiau pradėti lavinti vaiko judesius ir pojūčius, nes jie lemia racionalų pasaulio pažinimą ir padeda išvengti arba sumažinti protinio vystymosi atsilikimą.
Kineziterapeutė aiškina, kad cerebriniu paralyžiumi sergančių vaikų oda dažnai yra daug jautresnė, todėl jie priešinasi ir baiminasi prisilietimų. Kadangi ši baimė vaikams trukdo užmegzti ryšį su išoriniu pasauliu, pirmiausia reikėtų stengtis odos jautrumą sumažinti.
„Cerebriniu paralyžiumi sergantys vaikai labiau toleruoja stipresnius, gilesnius prisilietimus, tačiau kontaktą pradėti reikėtų švelniomis priemonėmis. Tam tinka vata, kailis, minkšti teptukai, žaisliukai, pirštai ar maudymosi kempinės. Jais reikėtų glostyti, kutenti, trinti bei spausti įvairias vaiko kūno dalis. Patartina pradėti nuo mažiausiai jautrių kūno vietų, o kiek vėliau, kai vaikas pripranta prie įvairių dirgiklių, galima pereiti ir prie jautriausių vietų. Stebėkite vaiko reakciją – kai pajausite, kad vaikas pradeda priešintis, masažą nutraukite“, – pataria R. Rapalienė.
Prisilietimai, judesiai ir rega vysto žmogaus kūno suvokimą ir lavina erdvės pojūtį. Kadangi sergant cerebriniu paralyžiumi šios veiklos yra pažeistos, tokiems vaikams kūno dalių pojūtis susiformuoja žymiai vėliau. Anot specialistės, kūno dalių pažinimą galima lavinti įvairių veiklų metu: maudymo, rengimo, maitinimo, guldymo, bendravimo ir pan. Svarbiausia, kad vaikas suprastų savo kūno padėties pasikeitimus.
Kineziterapeutė pateikia kelis paprastus vaiko kūno lavinimui skirtus pratimus.
1. Paguldykite vaiką ant kilimėlio ir nuotaikingai ridenkite jį grindimis.
2. Vėliau iš lėto švelniai tempkite vaiką grindimis.
3. Mokykite vaiką gulėti ant nestabilių paviršių. Pavyzdžiui, atsigulkite ant grindų ir atremkite vaiką sau į krūtinę bei pilvą.
4. Taip pat mokykite jį sėdėti ant nestabilių paviršių. Pavyzdžiui, įvairiomis pozomis sodinkite vaiką sau ant kelių.
Svarbu suprasti, kad šie judesiai nėra skirti vaiką mokyti, jų tikslas – priversti vaiką pajausti įvairias savo kūno dalis. Šiuos sensorinės stimuliacijos pratimus patartina atlikti ir su Dauno sindromu ar autizmu sergančiu vaiku ar esant mišriam raidos sutrikimui.
Judėjimo įgūdžių lavinimas namuose: pratimai ydingai laikysenai koreguoti
http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/kineziterapija-namuose-pratimai-ydingai-laikysenai-koreguoti.d?id=57974230
Netaisyklinga laikysena: pakumpę pečiai, įdubusi krūtinės ląsta, atsikišęs pilvas – kenkia ne tik vaiko vidaus organų veiklai, bet ir visai sveikatai. Paprastai ikimokyklinio amžiaus vaikai laikysenos problemų neturi, nes jie retai kada nustygsta vietoje. Tačiau mokinio kasdienybė tampa daug ramesnė, nes dažniau tenka sutelkti dėmesį ir palinkti prie darbo stalo.
Anot kineziterapeutės Ritos Rapalienės, mokyklinio amžiaus vaikai dažnai pripranta piešti bei rašyti pasirėmę ant vienos alkūnės ir pasisukę šonu į stalą. „Tyrimai atskleidžia, kad net 25–30 % moksleivių išsivysto ydinga laikysena, o 6–8 % vaikų yra diagnozuotas stuburo iškrypimas.
Kai vaikas yra mokykloje, mes negalime prižiūrėti jo veiklos, tačiau namuose tai daryti vertėtų: galime išmokyti vaiką sėdėti tiesiai, tvirtai remiantis kojomis į grindis. Svarbu, kad sąsiuvinis būtų pasuktas 30 laipsnių kampu, tuomet rašydamas vaikas nesisuks. Galva turi būti kuo mažiau pasvirusi virš sąsiuvinio, taip pat reikia stebėti, kad neatsirastų įprotis sėdint sukelti koją ant kojos.
Skatinkite vaiką kas 15–20 min. daryti pertraukas, o esant galimybei lankyti sporto užsiėmimus. Patartina, kad vaikas aktyviai judėtų 30–60 min. per dieną“, – pataria specialistė.
Kineziterapeutė kviečia atlikti kelis paprastus pratimus namuose, kurie padės koreguoti ydingą vaiko laikyseną arba užkirs kelią jai atsirasti. Šiai mankštai atlikti reikės tik kamuolio.
1. Rankose laikant kamuolį atsigulti ant nugaros, rankas ištiesti virš galvos ir taip sudaryti tiesią liniją. Tuomet rankas iškelti prieš save į viršų, pakelti kojas ir pėdomis suimti kamuolį. Vėliau kojas nuleisti, o rankas grąžinti į pradinę padėtį – ištiesti už galvos. Tada vėl pakelti kojas ir paimti kamuolį.
2. Atsigulti ant pilvo, kojas sulenkti per kelius, nuo grindų pakėlus galvą bei pečius ir rankomis suėmus čiurnas daryti „laivelį“.
3. Atsisėsti ant kelių ir nuleidus galvą rankomis temptis į priekį. Tuomet pasikelti ant keturių ir iškėlus galvą visu kūnu tiestis į priekį.
4. Atsistojus pečių plotyje rankas sukabinti už nugaros. Tuomet kuo aukščiau keliant rankas lenktis į priekį.
Šią mankštą patartina kartoti kasdien po 20 min. Pateikti pratimai stiprina vaiko nugaros raumenis ir padeda koreguoti netaisyklingą laikyseną.
Kitame fotoreportaže kineziterapijos specialistės R. Rapalienės teirausimės apie vaiko turinčio negalią sensomotorinę stimuliaciją.
Judėjimo įgūdžių lavinimas namuose: pratimai plokščiapadystei koreguoti
http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/kineziterapija-namuose-pratimai-ploksciapadystei-koreguoti.d?id=57295516&categoryID=407
Plokščiapadystė – tai pado deformacija, kuri atsiranda nusileidus arba išnykus jo skliautui. Anot kineziterapeutų, dauguma kūdikių gimsta su plokščiapadyste, nes pado linkis pradeda formuotis tik vaikui žengiant pirmuosius žingsnius. Tačiau, jeigu iki 4 metų pėdos skliautas nepakyla – reikėtų sunerimti.
Kineziterapijos specialistė Rita Rapalienė teigia, kad septintaisiais gyvenimo metais vaiko pėda susiformuoja galutinai, todėl vėliau koreguoti plokščiapadystę yra ypatingai sunku.
„Ilgiau pavaikščioję ar pabėgioję plokščiapadžiai vaikai greičiau pavargsta, jie jaučia blauzdos raumenų, pėdos kaulų, sąnarių bei pado skausmus. Viena terapinių priemonių, kuri gali sumažinti kojų skausmą, yra gydytojų siūlomi į batus dedami padukai, kurie pakelia pėdos skliautą. Taip pat padeda ir fizinis aktyvumas. Reguliariai atliekant specialistų parengtą mankštą galima užkirsti kelią arba koreguoti plokščiapadystę“, – sako R. Rapalienė.
Kineziterapijos specialistė kviečia namuose atlikti kelis paprastus, bet efektyvius pratimus, padėsiančius koreguoti ar išvengti plokščiapadystės.
1. Pasodinkite vaiką ant kėdės ir po jo kojomis patieskite rankšluostuką. Vaikui reikia kojų pirštais jį sutraukti, o tada ištiesinti.
2. Paskui ant žemės paberkite įvairių smulkių detalių: tai gali būti žaisliukai, šachmatų figūrėlės ar pieštukai. Vaikas smulkius daiktus turi suimti kojų pirštais ir pernešti į šalia padėtą dėžutę.
3. Trečiajam pratimui atlikti reikės kamuolio. Sėdėdamas ant žemės vaikas turi rankomis remtis į grindis, kojas sulenkti per kelius ir pėdomis suėmęs kamuolį stumti jį nuo savęs. Tada grįžti į pradinę padėtį ir pratimą kartoti.
4. Koreguoti plokščiapadystę taip pat rekomenduojama vaikščiojant apsunkintomis sąlygomis – vadinamuoju plokščiapadystės takeliu.
4.1. Šiam pratimui atlikti reikės kelių dėžučių, į kurias įdėkite skirtingų daiktų, pvz., įvairaus dydžio plokščių akmenų, apvalių medinių ar guminių figūrėlių ar smėlio. Vaikui per dėžutėse esančius daiktus reikia pereiti ant pirštų galų.
4.2. Vėliau per tuos pačius daiktus patariama pereiti ant kulnų surietus kojų pirštus.
4.3. Paskui grįžti atgal ir takeliu pereiti ant pirštų galų aukštai keliant kelius. Pusiausvyrą patariama palaikyti ištiestomis rankomis.
4.4.Vėliau ant žemės padėkite lazdelę, kuria vaikas turi pereiti pėdas statydamas įstrižai.
4.5. Paskutinis mankštos pratimas – ėjimas „stogeliu“ – briauna. Vaikui reikia eiti šonu, pristatomu žingsniu, pirštų galais apgaubiant viršutinę briauną.
Anot kineziterapeutės, kuo anksčiau pradėsite gydyti plokščiapadystę, tuo geresnių rezultatų pasieksite. Šią mankštą patartina kartoti kasdien po 10-15 min. Specialistė taip pat pataria pasinaudoti ateinančiais gražiais orais ir esant galimybei vaikščioti basomis lauke ant akmenų, nupjautos žolės, smėlio, asfalto ar pabraidyti po balas. Be to, ir namuose patariama vaikščioti basomis.
Kitame fotoreportaže specialistės R. Rapalienės teirausimės, kaip namuose koreguoti ydingą vaiko laikyseną.
Judėjimo įgūdžių lavinimas namuose: pratimai kūdikiams ant kamuolio
http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/kineziterapija-namuose-pratimai-kudikiams-ant-kineziterapinio-kamuolio.d?id=56125345&categoryID=407
Visi norime, kad mūsų vaikai būtų guvūs, linksmi ir, svarbiausia, sveiki. Pasak kineziterapijos specialistų, tai galime užtikrinti rūpindamiesi vaikų fiziniu aktyvumu. Mankšta yra reikalinga ne tik paaugusiems vaikams, bet ir naujagimiams ar tik ropoti pradedantiems kūdikiams.
Pasak kineziterapijos specialistės Ritos Rapalienės, viena populiariausių vaikų bei kūdikių mankštai naudojamų priemonių yra specialūs reabilitacijai skirti kamuoliai.
„Mankštinantis ant tokio kamuolio vaiko kūnas atlieka daugiau judesių, t. y. padidėja jo judesių amplitudė, todėl tempimo pratimai tampa efektyvesni. Tokie pratimai lavina vaiko jutimus, koordinaciją bei pusiausvyrą. Ne mažiau svarbu yra tai, kad pratimai ant kamuolio yra žaismingi ir įdomūs vaikams“, – sako R. Rapalienė.
Jos teigimu, pratimai su kamuoliu nuo įprastos mankštos skiriasi tuo, kad jų metu juda visas vaiko kūnas – reikia išlaikyti pusiausvyrą, o tai vaiką priverčia ieškoti svorio centro. Taip pat šie pratimai paskirsto kūno svorį ant didelės, tačiau judančios atramos ir priverčia judėti, dirbti silpnesnę vaiko kūno dalį ar pusę. Jėgos skirtumą kompensuoja stipresnioji kūno dalis – pratimų ant kamuolio metu perskirstomas ir perkeliamas vaiko kūno svorio centras.
Kineziterapijos specialistė kviečia namuose atlikti kelis žaismingus, bet veiksmingus pratimus. Jums reikės tik specialaus, reabilitacijai skirto kamuolio, kurį galite įsigyti daugelyje sporto prekių ar specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse. Svarbiausia, kad kamuolys būtų pakankamai didelis, t. y. suteiktų atramą visam kūdikio kūnui.
1. Paguldykite kūdikį ant kineziterapinio kamuolio pilvu žemyn ir stovėdami kojūgalyje laikykite vaiką už kojyčių. Įsitikinę, kad kūdikis yra patogioje padėtyje, didele amplitude ridenkite kamuolį vaiko galvos kryptimi, tada grįžkite atgal, kol vaiko pėdos atsirems jums į pilvą ar kojas.
2. Paguldykite vaiką ant pilvo ir stovėdami priešais laikykite vaiką už rankų. Iš lėto ridenkite kamuolį vaiko kojų kryptimi, kol jis kojytėmis atsirems į žemę ir grįžkite į pradinę padėtį.
3. Paguldykite vaiką ant nugaros ir atsistokite jo kojūgalyje. Ištiestas kūdikio rankytes priglauskite prie šonų. Tvirtai laikydami vaiką už rankų prispauskite jį prie kamuolio ir iš lėto, įvairiomis kryptimis ridenkite kamuolį plačiais judesiais.
4. Paguldykite vaiką ant nugaros ir prilaikykite jį už kojyčių. Atsargiai ridenkite kamuolį vaiko galvos kryptimi. Grįžkite atgal, kol vaiko pėdos atsirems į jus.
5. Pasodinkite kūdikį ant kamuolio ir klūpodami priešais prilaikykite jį už šonų. Tvirtai prispauskite vaiką prie kamuolio ir iš lėto plačiais judesiais ridenkite kamuolį visomis kryptimis.
Šią mankštą patartina kartoti kasdien po 15 min. Pateiktieji pratimai stiprina ir lavina vaikų raumenis, koordinaciją.
Kitame fotoreportaže kineziterapeutės R. Rapalienės teirausimės, kokie pratimai padeda užkirsti kelią vaikų plokščiapadystei.