Plokščiapėdystė
Tėveliai dažnai klausia ar esant plokščiapėdystei tikslinga namuose, mankštelėse vaikščioti su specialia avalyne ar geriau be jos.
Prasidedantį plokščiapėdiškumą reikia gydyti stiprinant kojų raumenis. Judant basomis ištempiami sutrumpėję raumenys, atsistato sąnarių judrumas ir normali kūno laikysena. Ypač vertinga mankšta, gydant paralyžiaus sukeltas deformacijas.
Pagrindinis aktyvių judesių einant įvairaus aukščio, kietais, minkštais, judančiais paviršiais tikslas – sustiprinti kojų , pėdų nusilpusius raumenis.
Stiprinant kojų raumenis , turi būti įtrauktas vaikščiojimas ant pirštų galų, kulnų, ant išorinio pėdų krašto, pėdos vidinio krašto. taip pat pritūpimai, kojų pirštais atliekami sugriebimai.
Jei pėdos labiau deformuotos, patariama nešioti ortopedinę avalynę. Ji turi būti tokia, kad pakankamai užpildytų išilginį skliautą ir pakeltų vidinį kulno kraštą. Kartu turi būti tęsiama kineziterapija.
Esant nejudrioms pėdoms (pvz.: spina bifida), nukarusiai pėdai, kineziterapijos metu naudojami kojų įtvarai, kurie sutvirtina pėdas. Užsiėmimo metu dirbama su lazdomis, vaikštyne lipant laiptais, lygiu paviršiumi.
Esant deformuotoms pėdoms taikomi pasyvūs judesiai, tačiau jų reikšmė mažesnė. Pasyvūs judesiai palaiko sąnarių judrumą, sausgyslių bei raiščių elastingumą, kremzlių mitybą.
Plokščiapėdiškumui įsisenėjus, pėdų kaulų pakitimai būna tokie dideli, jog jų ištaisyti neįmanoma. Taikomi įvairūs operaciniai metodai pėdoms ištaisyti.
Esant plokščioms, deformuotoms pėdoms, eisena netvirta, sunki. Vaikas stato pėdas viena priešais kitą stengdamasis išlaikyti pusiausvyrą, eina prilenkęs kelius, išsižergęs.
