Caring babysitters for your kids

Sveiki atvykę!

"G & RitaRa" - tai vaikų judesio ir laisvalaikio studija.

Plačiau apie paslaugas

Pirmadienis, Lapkritis 19, 2018

Kartais tėveliai abejoja ar jų kūdikiu raida normali, o gal reikėtų pasitarti su specialistais. Mes sudarėme sąrašą kada mažylį reikėtų atvesti į konsultaciją.
Jeigu jūsų vaikas atitinka bent vieną punktą, kviečiame pasikonsultuoti:

  • nelanksto ar nejudina kojų ar rankų
  • kūno pusės asimetriškos – dažniau naudoja vienos pusės ranką arba koją
  • kūnelis suglebęs arba įsitempęs
  • pastoviai irzlus
  • pastoviai žagsi arba springsta
  • 2-3 mėnesių nededa rankų į burną arba deda tik vieną
  • 2-3 mėnesių neišlaiko galvos vidurio linijoje, gulint ant nugaros
  • galint ant pilvo blogai kelia galvą, vyresniame nei 3 mėnesių amžiuje
  • 3-4 mėnesių keliant už rankų blogai kelia galvą
  • 3 mėnesių nesišypso
  • 5 mėnesių neišsikelia ant dilbių
  • 6 mėnesių nesivarto nuo nugaros ant pilvo, 8 – nuo pilvo ant nugaros
  • 7,5 mėnesių savarankiškai nesėdi tiesia nugara
  • 8 mėnesio pabaigoje savarankiškai neatsisėda
  • 9-10 mėnesių nešliaužioja arba daugiau naudoja vieną kūno pusę
  • 10-12 mėnesių neropoja
  • 12-18 mėnesių nevaikšto
  • pradeda vaikščioti ant pirštų galų.

Jei turite daugiau klausimų drąsiai kreipkitės į mus!

Indrė Mockutė

Ketvirtadienis, Vasaris 22, 2018

Išsilavinimas

2014 – 2016
Mokymosi įstaiga: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Specialybė: Fizinė medicina ir reabilitiacija
Laipsnis: Magistras
2010 – 2014
Mokymosi įstaiga: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Specialybė: Kineziterapija
Laipsnis: Aukštasis/bakalauras

Gimtadienis Panemunės miške

Pirmadienis, Rugpjūtis 31, 2015

Ketvirtadienį (08.27) po pietų Panemunės šile buvo švenčiamas Vaikų judesio ir laisvalaikio studijos RitaRa gimtadienis. Paminėtas įmonės 5 metų sukaktis. Gimtadienio metu vaikus ir tėvelius linksmino klounas, buvo daug žaidimų, suvalgytas didelis tortas.

Vaikų judesio ir laisvalaikio studija RitaRa – tai sporto klubas įvairaus amžiaus vaikams, kuriame vyksta individualūs užsiėmimai. Čia pastoviai sportuoja vaikai, turintys fizinę negalią, kuriems reikia pagalbos formuojant taisyklingus judesius. Užsiėmimo metu stiprinami silpni raumenys, vaikas mokomas laikyti pusiausvyrą, savarankiškai judėti. Taikomi raumenų tempimo pratimai, stuburo mobilizacija.

Taip pat mankšteles lanko kūdikiai. Mažieji sportininkai lavina savo judėjimo įgūdžius priklausomai nuo jų amžiaus tarpsnio. Užsiėmimų metu kūdikis skatinamas dalyvauti įvairioje veikloje, susipažįsta su kintančia aplinka, mokosi bendrauti, lavina socialinius įgūdžius.

Apsilanko ir moksleiviai. Šie dažniausiai skundžiasi laikysenos problemomis. Užsiėmimo metu stiprinami raumenys, lavinama jėga, ištvermė, koordinacija, pusiausvyra, šoklumas ir vikrumas.

Vaikų judesio ir laisvalaikio studijoje RitaRa dirba 3 kineziterapeutės turinčios aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei darbo patirtį.

Per 5 metus studija nuveikė įvairių darbų. Rašė informacius straipsnius tėveliams apie vaikų fizinį aktyvumą, jo svarbą ir trūkumą. Dalyvavo stovyklose, skirtose sveikiems ir neįgaliems vaikams. Dirbo pagal projektus su vaikais ir suaugusiais. Taip pat persikelė į patogesnes patalpas K. Baršausko gatvėje. Papildė savo inventorių įvairiais treniruokliais. Vaikai sportuoja su MOTOmed gracile 12, TotalGym, TRX treniruokliais, BOSU kamuoliu.

Straipsnis

Pirmadienis, Vasaris 23, 2015

Kad dantukai būtų gražūs!

Ketvirtadienis, Rugsėjis 25, 2014

Valyti dantis vaikui reikia nuo pirmojo pieninio danties išdygimo. Valyti dantis dantų šepetėliu ir dantų pasta rekomenduojama du kartus per dieną: vieną kartą vakare prieš miegą ir dar vieną kartą kitu dienos metu. Vaikams iki 6-7 metų amžiaus dantis valyti turi tėvai (patys gerai gali išsivalyti, kai išmoksta rašyti). Iki 6 metų amžiaus vaikams jokie burnos skalavimo skysčiai nerekomenduojami. Higieninį dantų siūlą vartoti savarankiškai galima nuo 12 metų amžiaus.

- Dantų pasta. 0 – 3 m.: dantų pasta su 500 ppm fluoridų, ja tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Nuo 3m. dantų pasta su 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio – žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.

Kaip pratinti valyti dantukus?

- Pratinti valyti dantukus reikia nuo kūdikystės. Drėgna marle ar švaraus minkšto audinio skiaute apvyniokite pirštą ir švelniai perbraukite dantenėles. Galite naudoti ir specialiai tam skirtus frotinius ar silikoninius antpirščius.

- Vėliau vaiką pripratinti gali būti sunkiau. Tačiau nenuleiskite rankų ir pratinkite vaiką prie dantukų valymo pamažu: leiskite jam stebėti, kaip jūs valotės dantis, paklauskite vaiko, ar jis taip pat norėtų pabandyti. Jei susidomės – iš pradžių lėtai pavedžiokite šepetėliu per dantukus, kad vaikas burnoje pajaustų šepetėlį (net jei dantų ir nepavyktų išvalyti). Svarbu, jog vaikas žinotų, kad dantų valymas yra neskausminga procedūra. Atvirkščiai, paverskite ją smagia pramoga! Leiskite vaikui pačiam išsirinkti šepetuką, pastą, kartu išvalykite dantis mylimam vaiko žaislui, pažaiskite grimasų žaidimą veidrodyje, pagirkite, kokie balti tapo dantukai juos išsivalius. Kai vaikas apsipranta ir nebesipriešina, pasistenkite dantis išvalyti kokybiškai: po valymo dantukai turi blizgėti, neturi likti apnašo likučių.

Sveikų dantukų priešai

- Saldumynai, saldūs gėrimai, arbatėlės. Cukrus yra ėduonį sukeliančių bakterijų maistas, todėl saldumynais piktnaudžiaujantys vaikai dažniau kenčia nuo dantų ėduonies. SPRENDIMAS: Ribokite saldumynų ir cukraus kiekį, gazuotus gėrimus. Pratinkite vaiką atsigaivinti paprastu vandeniu (ypač prieš miegą).

- Naktiniai maitinimai. Naktinis maitinimas – net ir mamos pienu – didina ėduonies riziką. SPRENDIMAS: jei negalite nutraukti naktinio maitinimo, po jo išvalykite vaiko burnytę perbraukdami vaiko dantenas ir/ ar dantukus drėgna skiaute apvyniotu pirštu.

- Buteliukas. Dėl to, kad ilgai buteliuku maitinamų, girdomų vaikų dantukai pažeidžiami itin dažnai, šis ankstyvasis dantų ėduonis vadinamas „buteliuko kariesu“. Taip yra todėl, kad iš buteliuko vaikas geria ilgiau, nei iš puodelio, dažnai su buteliuku ir užmiega. Miegas įsikandus buteliuką itin kenksmingas dantims: miegant seilių gamyba sulėtėja, todėl burnoje ženkliai padidėja rūgštingumas ir pradeda irti dantų emalis. SPRENDIMAS: Pasistenkite kuo anksčiau atpratinti vaiką nuo buteliuko, duokite vaikui gerti iš puodelio ar per šiaudelį, neleiskite vaikui užmigti su buteliuku.

Maistas ir užkandžiai. Maisto likučiai, ypač saldumynai, burnoje taip pat skatina ėduonį sukeliančių bakterijų dauginimąsi. SPRENDIMAS: kai kūdikis pavalgo, pasiūlykite jam atsigerti švaraus vandens – taip jis praskalaus burną.

Stebūklingi vaikų migdymo ritualai

Pirmadienis, Birželis 30, 2014

Ar gali būti kas gražiau už minkštuose, baltuose patalėliuose saldžiai miegantį kūdikėlį? Čia greičiausiai daugelis tėvelių galėtų atsidusti prisiminę, kokius kryžiaus kelius jiems reikėdavo nueiti, kol pagaliau užmigdydavo savo mažąjį angelėlį…

Iš tiesų, vaikučio migdymas dažnai pareikalauja ypatingo tėvų išradingumo ir kantrybės. Vaiko nemiegojimo ir nuolatinio verksmo iškamuoti, jie kartais prisigalvoja tokių migdymo ritualų, kurie šios bėdos neturintiems gali atrodyti juokingi ar net pamišėliški. Štai vienas tėvelis, norėdamas užmigdyti savo atžalą, buvo įsigudrinęs daryti tai savo automobilyje. Jis tol sukdavo ratus važiuodamas savo mašina aplink namus, kol kūdikis užmigdavo. Esu girdėjusi ir apie mamytę, kuri įsakyta savo mažosios princesės kažkaip įsirangydavo į jos mažulytę vaikišką lovytę, kad galėtų pagulėti šalia, kol šioji užmigs. Tikiu, kad vaiko verksmo išvarginti tėveliai pasiryžę viskam, kad tik šis nusiramintų. Tačiau dažniausiai vaikui reikia visai kitokios pagalbos…

Šiame straipsnyje nekalbėsiu apie rimtus miego sutrikimus, kai jau reikalinga specialisto pagalba. Bandysiu panaudoti vaizduotę, ugnį ir vandenį perėjusių tėvelių patirtį ir, įvertinusi skirtingo amžiaus mažylių miego poreikius, aptarsiu, kaip galima formuoti tinkamus vaikučių miego įpročius, pasitelkiant įvairiausius miego ritualus.

Čia pateiksiu jau išbandytus variantus, tikėdamasi, kad jie sužadins jūsų vaizduotę ir padės susikurti nuosavą, tą stebuklingąjį, tinkantį tik jūsų mažyliui.

Mitai ir iliuzijos

Pirmiausia pakalbėkime apie kliūtis, net geriausias pastangas paverčiančias „aš viską žinau, viską išbandžiau ir niekas nepadeda“, kas išvertus iš tėvelių kalbos reikštų „nebeturiu jėgų, palikite mane ramybėje“. Štai keletas klaidingų įsitikinimų, dėl kurių suklumpa daugelis tėvų.

Vaikus turi užmigdyti tėvai. Šiuo įsitikinimu besivadovaujantys tėvai aktyviai imasi įvairiausių veiksmų: supa, nešioja, maitina, gulasi į vaiko lovelę, kol šis pagaliau užmiega. Jie netgi jaučiasi padarę gerą darbą, tačiau nesusimąsto, kad tokia strategija juos pasmerkia ilgiems ir vis sunkesniems vaikučio migdymo ritualams ateityje. Tiesa yra ta, kad vaiko nereikia migdyti, jam tereikia sudaryti sąlygas mokytis užmigti pačiam. Nuolat migdomas vaikas pasidaro priklausomas nuo tėvų, miegas ir tėvelių pagalba jam tampa neatsiejami. Kaip tai pakeisti? Tiesiog prisiminti, jog, kad ir kokius ritualus prieš miegą atliksite, kuo dažniau turite paguldyti į lovytę dar nemiegantį mažylį ir toliau leisti jam pačiam užmigti.

Negerai virkdyti vaiką. Šis galingas ginklas įveikia daugelį tėvelių. Dažniausiai sakome: „Aš ne beširdis, kad virkdyčiau savo vaiką.“ Tėveliai bijo, kad verkimas kenkia vaikui, verkiantis kūdikis labai kenčia. Iš tiesų verksmas yra jūsų vaiko kalba. Kartais jis gali reikšti kančią ar nepatenkintus poreikius ir į jį reikia reaguoti nedelsiant. Tačiau kai savo pamaitintą, pervystytą ir pamyluotą sveiką mažylį paguldote jo lovelėn ir jis nepatenkintas pravirksta, tai tėra trumpalaikis protestas, praeinantis, jei ne skubame vėl imti jo ant rankų, o tiesiog pabūname šalia, paguodžiame ir suteikiame mažyliui antrą, trečią, ketvirtą progą pabandyti užmigti pačiam.

Miego įpročiai formuojami palaipsniui, todėl didelių sunkumų dažniausiai nepatiria tėveliai, pradėję mokyti užmigti jau 2–3 mėnesių kūdikį. Paprastai 6 mėnesiai būna ta riba, kada dar galima suspėti įšokti į jau nuvažiuojantį lengvo migdymo traukinį.

Nereikia nieko daryti, išaugs. Deja, vaikai neišauga miego problemų, tiesiog jos keičiasi ir darosi vis sunkiau įveikiamos. Kūdikis tik paverkdavo ir pasuptas ar pamaitintas užmigdavo, o 3–5 metų vaikas jau reikalaus pasakos, gerti, pagulėti jūsų lovoj, pažaisti, dar gerti, dar pasakos… Ir kodėl reikėtų viso šio smagumo atsisakyti vien todėl, kad tau jau sukako septyneri? Net nesvajokite!

Vaikas nežino, kaip ir kiek ilgai ruoštis miegui, jis tik kartoja tai, ką padėjo jam išmokti tėvai, taip pat ir tai, jog prieš miegą sau galima leisti viską. Ar taisyklės mus gali paversti vaiko budeliais ir kankintojais? Tik ne tuo atveju, jei taikomos su meile, bet tvirtai. Jei vaikui aišku, kaip viskas bus, kam protestuoti?

Taigi, toliau pakalbėkime apie tai, kokias priemones ir ritualus galime pasitelkti, norėdami gražiai ir „neskausmingai“ užmigdyti savo vaiką.

Miego ritmas

Sveikas, normaliai besivystantis 2–6 mėnesių kūdikis mokosi prisitaikyti prie skirtingo dienos ir nakties režimo ir lengviausiai gali išmokti užmigti pats, jei tik jam suteikiame tokią galimybę. Iš 6 mėn. kūdikio jau galima tikėtis, kad jis išmiegos visą naktį neprabudęs, jei tik vakare sočiai pavalgys ir bus paguldytas nakčiai ne per anksti, pavyzdžiui, 21–22 val.

Pasakoja mama Jurgita: „ Kai maitindavau savo 3 mėnesių dukrelę, dieną ir naktį tai darydavau skirtingai. Dieną imdavau ją ant rankų, maitindama pakalbindavau. Jei matydavau, kad ši ruošiasi miegoti, panešiodavau, pasupdavau ir guldydavau į lovelę jau beveik miegančią. Naktį elgdavausi kitaip: neimdavau ant rankų, tik paduodavau krūtį, nekalbindavau, nedegdavau šviesos. Po truputį stengiausi vakare laikytis tos pačios sekos: maudymas, valgymas, lovytė, švelnus vystykliukas prie veiduko ir miegutis. Viskas panašiu laiku. Jau paaugusi mažoji kartais dar neužmigdavo, ypač tomis dienomis, kai susivėlindavo popiečio miegas. Tuomet trumpai panešiodavau, padainuodavau ir vėl į lovytę. Tėvelio mėtymo ir kutenimo žaidimus leisdavau tik iki maudynių.“

Savarankiškai užmigęs kūdikis greičiausiai pats vėl užmigs, jei prabus naktį. O tas, kuris užmigo žindomas ar supamas, verks tol, kol susilauks jam įprasto ritualo. Jei žindomas kūdikis miegodavo šalia mamos, 6 mėnesiai yra pats laikas jį pradėti guldyti į lovelę, o su atskiru kambariu galite palaukti ir iki 3 metų.

Lopšinė apie viską

Jei buvo migdomas laikantis režimo, 6–12 mėn. mažylis naktį dažniausiai jau išmiega nepabudęs. Tačiau šiuo metu pradeda nutikti įvairiausi nenumatyti dalykai, dažniausiai tėveliai pradeda su vaikučiu daugiau keliauti, kartais palieka jį močiutei, dažnai jau nebemaitina krūtimi. Šiuo metu ypač stiprėja vaiko prieraišumo jausmas ir pabudus jam reikia mamos. Vaikas nesupranta, kodėl ji negalėtų būti visada šalia. Mažylis pradeda daugiau prašytis ant rankų ir gražiuoju ar piktuoju bandyti leistino elgesio ribas.

Pasakoja mama Dovilė: „Nustojus maitinti krūtimi mano mažoji tapo tikra zirzliukė. Tuomet imdavau ją ant rankų, duodavau žinduką, supdavau ir dainuodavau apie viską, ką aplink matydavau: žaisliukus, kurie jau miega, žvaigždeles, kurios jau žiba, lovelę, kurioje meškiukas laukia mažosios Austėjos… Dainuodavau vis tyliau ir lėčiau… Jau apsnūdusią guldydavau pas meškiuką, dar šiek tiek pastovėdavau tyliai šalia ir išeidavau iš kambario…“

Net ir tinkamus miegojimo įpročius išsiugdę mažyliai kartais išsimuša iš ritmo ir bando maištauti, tačiau jei ir toliau laikysitės panašios migdymo tvarkos, mažajam maištininkui teks kapituliuoti. Kartais labai padeda naujo miego ritualo įvedimas: nauja miego pagalvėlė šalia jau įprasto meškiuko, muzika vietoj lopšinės, nugarytės paglostymas vietoj ar kartu su panešiojimu.

Miego pasaka

1,5–2 metų mažyliui jį supantis pasaulis tampa ypač įdomus ir viliojantis, o ryšys su mama toks svarbus, kad šis visiškai nenori užsiimti tokiais niekais kaip miegojimas. Sutrumpėja ir laikas, reikalingas būtinam poilsiui. Dvimečiui užtenka 11–12 valandų naktinio miego ir dažnai tik vieno 1–2 valandų dienos pogulio, kas yra kur kas trumpiau, nei iš jo tikisi dauguma tėvelių. Taigi, iš vienos pusės, turime vaiką, kuriam miegas pradeda asocijuotis su išsiskyrimu ir atsisakymu visko, kas ypač brangu, o iš kitos pusės – tėvelius, nerimaujančius dėl vaiko sveikatos ir tiesiog pageidaujančius šventos ramybės. Kova, rodos, neišvengiama? Visai ne, jei ir vėl bus laikomasi nuoseklumo ir pasitelkiami nauji miego ritualai. Svarbiausia – nepaversti ruošimosi miegui bausme, nesibaigiančia kova. Geriausia, jei pavyksta vaikutį paguldyti per 30 min. Trumpesnis migdymo laikas jau kvepėtų prievarta, o ilgesnis – gundytų viską paversti ilgu žaidimu ir išsemtų tėvelių jėgas bei kantrybę.

Mamos Daivos pasakojimas: „Mano dvimetis sūnus būdavo tikras nenuorama. Jei tik dieną neišeidavom su juo į lauką, vakare prasidėdavo nesuvaldomas laipiojimas ir dūkimas. Kai tik galėdavau, įtraukdavau į vaiko iškrovimo procedūrą tėvelį, tačiau jei susivėlindavome, imdavausi kitos priemonės – tvarkymosi ir žaisliukų migdymo ritualo. Kartu su vaiku viską rinkdavom ir nešdavom į vietas, mylimiausiems žaislams padarydavom ypatingus miego garažus ar net slėptuves. Kartais koks nors žaisliukas eidavo maudytis arba kartu valytis dantukų. Tada būdavo galima išsirinkti pasakų knygelę, pasiimti buteliuką vandens, kad prireikus nereikėtų ieškoti, o lovytėje jau laukdavo mylimiausi miego žaisliukai. Taigi, apsikabinam juos ir skaitom pasaką; dažniausiai tai baigiasi tuo, kad aš pradedu atpasakoti savo sūnelio dienos nuotykius, tarsi jie būtų nutikę pasirinktos pasakos herojui. Sūnutis klausydavo net išsižiojęs, dar ir nuo savęs ką nors pridėdavo. Tada sugalvodavom laimingą pabaigą, pasimyluodavom ir labai tyliai klausydavom, kaip atskrenda sapnų fėjos. Kartą su mažuoju svajojom apie mažytes sapnų nešėjas ir tas grožybes, kurias jos vaikams sapne parodo, jei tik šie jų neišgąsdina. Taigi, mažasis guli ir laukia fėjų, o aš einu kloti savo lovos ir dar kartais trumpam sugrįžtu sutvarkyti mažų nesklandumų.“

Sapnų sargas

3–5 metų vaiko raidos tarpsnis neretai tampa vienu sunkiausių išbandymų netgi labai drausmingiems ir patyrusiems tėveliams – ne veltui psichologų jis vadinamas kriziniu. Net ir iki šiol buvę sukalbami trimečiai vaikai dažnai tampa irzlūs ir kaprizingi. Jie atkakliai siekia elgtis taip, kaip jiems norisi, atsisako paklusti ar netgi tyčia elgiasi atvirkščiai tik todėl, kad kažką pasiūlė mama. Vidinis poreikis įtvirtinti savąjį „aš“, atsiskirti nuo mamos, kuri vis dar labai reikalinga, kartais būna toks stiprus, kad vaikas nepaiso bet kokių sveiko proto ribų.

Dieną patiriama emocinė įtampa, įspūdžių gausa persikelia ir į miego karalystę, todėl daugelis 3–7 metų vaikų sapnuoja košmariškus sapnus, pabudę verkia, atsisako miegoti vieni, bijo tamsos. Nereikia nė sakyti, vargas tėveliams, iki šiol nesirūpinusiems miegojimo drausme ir negebantiems nustatyti pastovių taisyklių. Bet nepamiškime: net tokioje sunkioje situacijoje tikslas išlieka toks pats – nepaversti ėjimo miegoti dar vienu pilietiniu karu dėl laisvės ir nepriklausomybės. Išeitis – pastovios, visuotinės, nepakeičiamos taisyklės, įvilktos į meilės, švelnumo ir vaizduotės žaidimo rūbus. Tačiau nesitikėkite, kad tai suveiks iš karto ar visada. Kartais užtenka mamai būti pavargusiai ar jaustis šiek tiek kaltai, kad neskyrė vaikui dėmesio, nebuvo su juo, ir mažylis kaipmat pajus ir pasinaudos šiomis silpnybėmis.

Pasakoja mama Saulė: „Kai mano mažoji nenuorama nenorėdavo eiti miegoti, pasitelkdavau žaidimus, kuriuos pasufleruodavo pati situacija. Štai keletas iš tų, kurie mums patiko labiausiai:

„Tėčio laikrodukas“. Šis žaidimas padėdavo dukrai pereiti iš tėvelių į savo lovelę. Paskaitęs pasaką paslaptingu ir šiek tiek dramatišku balsu tėvelis tardavo: „Jau girdžiu, kaip miego laikrodukas skaičiuoja. Ar visi vaikai jau spėjo nubėgti į savo lovytes? 1, 2, 3… 10.“ Mažoji, pagauta lenktynių azarto, net nepajusdavo, kaip pati įsliuogdavo į savo lovytę. Tada tėtis eidavo patikrinti ir apkamšyti.

„Lovytė laukia“. Kartą pirkome naujus lovos užvalkalus ir mažoji pasisiūlė padėti juos užvilkti. Bevilkdama kalbėjau su lovele: „Štai tau, Ievos lovele, nauji patalėliai, patys švelniausi, patys gražiausi. Ačiū tau, kad lauki Ievutės kas vakarą ir taip švelniai ją priglaudi, pačius gražiausius sapnelius jai saugoji, į spalvotų miegų šalį palydi. Už tai tau klojame gražiausius patalėlius.“ Sužavėta mažoji sugalvojo, kad lovelę reikia dar labiau pamylėti, ir užkabino ant jos krašto gražų kaspiną. Aš tada atnešiau dar vieną platų kaspiną ir pasiūliau flomasteriu nupiešti lovelei palinkėjimą. Taip Ievos lova tapo jos geriausia drauge, kurią ji stropiai ryte tvarkydavo.

„Miego sargas“. Vienu metu dukrelė pradėjo neramiai miegoti, kartais nubusdavo ir šaukdavosi manęs. Ryte ji neprisimindavo, kas buvo naktį, tačiau vakare vis prašydavo pabūti šalia, palikti šviesą, nes „gali pabaisa išlįsti“. Nupirkau jai mažą vaikišką lempelę su baterija. Ją galima laikyti šalia pagalvės ir pačiai lengvai įsijungti. Vietoj vakarinės pasakos kartą pasiūliau pasidaryti miego sargą, kuris padėtų nubaidyti blogus sapnus ir neleistų prisiartinti jokioms pabaisoms. Pasiėmėm guašo dažų, šiek tiek juos praskiedėm vandeniu, tada varvinom ant popieriaus, retkarčiais užspausdamos iš viršaus kitu lapu, kad spalvos susilietų. Išeidavo neįprastai gražūs spalvoti debesėliai, panašūs į drugelius, vabalus ar pasakų būtybes. Iš jų dukrelė išsirinko patį mieliausią, jį pavadinome sapnų sargu ir pakabinome šalia lovelės. Tada svajojome, kaip šis sapnų sargas, pamatęs, jog artinasi negražus sapnas, kaipmat jį užkloja savo spalvotais sparnais ir nuveja šalin. Mes netgi piešėme vieną negražų sapną ir pildamos gražias spalvas sugalvojome jam laimingą pabaigą.“

Pasitelkdami vaizduotę ir įvairiausius žaidimus, tėveliai gali įsigyti ne vieną padėjėją ir nebūti vieninteliai, galintys vaikui garantuoti ramų ir saugų miegą. Tačiau kartais tėveliai patys nesąmoningai nori būti tais vieninteliais vaiko migdytojais ir tada iš tiesų „niekas nepadeda“…

Vaikui labiausiai reikia tikėjimo, kad jis gali pats sau padėti. Tikėjimas atsiranda iš patirties, kai supratingi tėveliai, atsispyrę pagundai viską geriau ir greičiau sutvarkyti, visgi leidžia vaikui bandyti pačiam, bet palaiko jį savo meile ir neleidžia peržengti saugumą ir sėkmę garantuojančių ribų.

Trečiadienis, Kovo 26, 2014

Straipsnis žurnale „Sveikas žmogus“

Pirmadienis, Spalis 29, 2012

http://ezurnalas.sveikaszmogus.lt/Pub/Medicine/PublicationBrowse.aspx?groupid=1&l=LT

2012 metai, nr. 10

Tėvų rūpestis – netaisyklinga vaiko laikysena


Nesėdėk kaip klaustukas, kuprą užsiauginsi“, – iki šiol iš galvos neišeina vaikystėje tėčio girdėti pamokymai. Ir iš tiesų, mažai kas nori sulaukęs trisdešimties vaikščioti pakumpęs ar nuolatos skųstis dėl nepakeliamų nugaros skausmų. O visam tam dažnai kelią galima užkirsti dar vaikystėje. Kaip sutiko papasakoti Vaikų sveikatingumo studijos „Ritara“ kinizeterapeutė Rita Rapalienė.

Ar tiesa, kad vaikai vis anksčiau susiduria su laikysenos ir stuburo problemomis. Jei taip – kodėl? Kada tėvai turėtų sunerimti?

R. Rapalienė: Statistikos duomenys rodo, kad laikysenos sutrikimų daugėja, jų amžius jaunėja. Nataisyklinga laikyseną įprasta laikyti „mokykline“ liga. Ji dažniausiai nustatoma 11 – 15 metų paaugliams, kai yra jau pakankamai ryški. Netaisyklinga laikysena mokyklose diagnozuojama kas trečiam vaikui. Taip yra todėl, kad ikimokyklinukai retai kada nustygsta vienoje vietoje ir yra sunku pasakyti ar tokio mažylio laikysena taisyklinga ar ne, o štai mokyklinukai žymiai daugiau laiko praleidžia kažką ramiai darydami – jų gyvenime atsiranda veiklos, reikalaujančios susikaupimo, dėmesio, koncentracijos. Tokio amžiaus vaikai dažnai įpranta piešti atsigulę ant žemės, žaisti pasirėmę ant vienos alkūnės – tada į akis ir krinta netaisyklinga vaiko laikysena. Laikysena nebūna įgimta. Ji pradeda formuotis vaikystėje ir nusistovi vaikui užaugus, nors tam tikru mastu keičiasi visą gyvenimą. Kiekvienas individas turi jam vienam būdingų laikysenos požymių. Nekoreguojant laikysenos gali išsivystyti stuburo deformacijos, kurios gali sukelti gyvybiškai svarbių organizmo sistemų funkcijų nepakankamumą. Taigi manyti, kad problema dėl netaisyklingos vaiko laikysenos su laiku išsispręs savaime yra klaidinga. Anksti diagnuozuota netaisyklinga kūno laikysena leidžia pasiekti geresnių rezultatų.

Kokie pagrindiniai tiesaus stuburo „priešai“?

R. Rapalienė: Netaisyklinga kūno padėtis, ilgas stovėjimas ar sėdėjimas persikreipus, netinkama lova, neatitinkantys vaikų ūgio baldai gali neigiamai veikti skeleto vystymąsį, sukelti stuburo iškrypimą, suformuoti netaisyklingą laikyseną. Ankstyvoje vaikystėje vaikai labai imlūs įvairioms infekcinėms ligoms. Tuo laikotarpiu sumažėja įgautas imunitetas, bet dar neįgytas naujas. Tai stabdo vaikų fizinį vystymąsį. Šiame amžiuje būtina grūdintis ir daryti pritaikytus fizinius pratimus, kurie garantuoja harmoningą vaiko fizinį ir psichinį brendimą. Dažniausia netaisyklingos laikysenos priežastis yra silpnas raumenynas bei įvairūs neigiami faktoriai, tokie kaip: netaisyklinga asimetrinė poza ilgai sėdint mokyklos suole bei ruošiant pamokas namuose, nepakankamas judėjimas, pervargimas.

Ko imtis pastebėjus, kad vaikas, sėdėdamas prie stalo (paišydamas ar rašydamas) nuolat kuprinasi?

R. Rapalienė: Taisyklingai sėdėti vaiką turėtume išmokyti namuose, nes mokykloje jo nematome. Išmokykite vaiką sėdėti tiesiai, tvirtai remiantis abiem kojomis į žemę; krūtinė turi prisiglausti prie pat stalo krašto, ties „saulės rezginiu“, sąsiuvinis turi būti pasuktas maždaug 30 laipsnių kampu, kad rašydamas vaikas nesuktų liemens. Galva virš sąsiuvinio turi būti palinkusi kuo mažiau. Galima laisva ranka paremti smakrą, tačiau galva ir liemuo neturi pasisukti šonu. Stebėkite, kad neatsirastų įprotis sėdint susikelti koją ant kojos, laisvą ranką nuleisti nuo stalo žemyn arba sėdėti pasisukus šonu į stalą. Prižiūrėkite, kad pamokų ruošos metu vaikas ilgai nesėdėtų, kas 15 min. darytų trumpas pertraukėles. Skatinkite vaiką judėti ar lankyti sporto užsiėmimus. Per dieną vaikas turėtų aktyviai judėti bent 30-60 min.

Kokie pirmieji ženklai rodo, kad vaiko laikysena gali būti netaisyklinga? Kaip teisingai apžiūrėti vaiko stuburą?

Yra nemažai anksti pastebimų požymių, kuriuos gali ir turi žinoti visi, norintys nustatyti netaisyklingą laikyseną. Pirmiausiai apžiūrint vaiką, reikia jį nurengti. Vaikas apžiūrimas šviesiame kambaryje iš priekio, iš užpakalio, iš šono ir palenkus liemenį į priekį. Patogiausiai , jei asmuo sėdi ant kėdės, o vaikas stovi priešais jį maždaug metro atstumu. Iš pradžių įvertinama bendra laikysena, raumenyno būklė. Vaikas turi būti neįsitempęs, atsipalaidavęs, tiesiomis (per kelius) kojomis, laisvai nuleistomis rankomis, savo įprastine poza. Apžiūrint iš priekio stebima:

  • ar vaiko galvos padėtis normali, nepalinkusi į priekį ar į šoną

  • ar vaiko pečiai vienodame aukštyje

  • ar normali, nedeformuota krūtinės ląsta
  • ar tarpai tarp liemens ir laisvai nuleistos rankos yra simetriški

  • ar kojų forma normali, ar nėra X, O pavidalo

  • ar kojos vienodo ilgumo

Apžiūrint iš užpakalio stebima:

  • ar vaiko galvos padėtis normali

  • ar pečiai vienodame aukštyje

  • ar vaiko stuburo keterinės ataugos vienoje linijoje. Kiek palenkus vaiko liemenį į priekį, keletą kartų perbraukiama pirštais išilgai per išsikišusias keterines ataugas. Paraudusi nuo perbraukimo odos linija nurodys keterinių ataugų kryptį

  • ar mentys vienodame aukštyje

  • ar dubens kaulai vienodame aukštyje

Apžiūrint iš šono, nustatoma galvos padėtis, pečių bei rankų padėtis, krūtinės ląstos forma, pilvo forma, įvertinama bendra laikysena, liemens ir nugaros padėtis, pilvo preso būklė, stuburo išlinkimai.

Apžiūrint vaiką , jam pasilenkus į priekį, nesunku pastebėti, ar nėra išsigaubusi viena nugaros pusė, o kita – suplokštėjusi, t. y. ar nesiformuoja šonkaulinė kuprelė. Kad ir nedidelė, bet kurios nugaros pusės asimetrija rodo stuburo rotaciją, t. y. pasisukimą aplink išilginę ašį.

Ko turėtų imtis tėvai, pastebėję, kad laikysena netaisyklinga?

Tėveliai pastebėję, kad vaiko laikysena tampa ydinga turėtų kreiptis į pediatrą ar šeimos gydytoją, kuris toliau nukreips pas reikiamus specialistus.

Ar yra kokie nors pratimai, padedantys sustiprinti nugaros raumenis ir pasirūpinti taisyklinga vaiko laikysena? Nuo kada juos reikėtų daryti, ar kai jau yra problema ar siekiant užbėgti jai už akių?

Svarbiausia profilaktika ir reguliariai atliekami pratimai, fizinis aktyvumas turėtų tapti įpročiu. Tačiau kai jau pastebime esant ydingą laikyseną pagrindinė aktyviosios korekcijos priemonė – koreguojamoji mankšta, kuri atpalaiduoja hiperaktyvius raumenis bei sustiprina atsipalaidavusius, stabilizuoja ir koreguoja laikyseną, gerina krūtinės ląstos funkcines galimybes, stiprina visą organizmą ir pagerina visų organų bei sistemų veiklą. Koreguojamoji mankšta turėtų trukti 40-45 minutes. Pradedama nuo lengvų, paprastų pratimų, vėliau atliekami sudėtingesni. Reikia stengtis, kad vaiko pulsas pratybų pradžioje didėtų nuosekliai, o pabaigoje vėl priartėtų prie pradinės normos. Pratybose galima naudoti įrankius, prietaisus: gimnastikos lazdas, suolelius, sienelę, įvairaus dydžio svarmenis, kimštinius pripučiamus kamuolius, gumines juostas, treniruoklius, didelius gimnastikos kamuolius. Norint sudaryti stiprų stuburą juosiantį raumenų korsetą, patariama lavinti atskiras raumenų grupes: nugaros, pilvo, liemens ir galūnių. Mankštos pratimai turi būti įdomūs, priešingu atveju vaikai juos atliks nenoriai ir nebus pasiekta pageidaujamo poveikio. Labai svarbūs pratimai, lavinantys kvėpavimo raumenis, krūtinės ląstą. Gilus ir taisyklingas kvėpavimas, darant pratimus, koreguoja, ypač deformuotą krūtinės ląstą. Todėl reikia stebėti, kaip vaikas , atlikdamas bet kokį pratimą , kvėpuoja. Taip pat galima užsiimti plaukimu. Svarbiausi simetriniai pratimai vandenyje. Plaukiant kvėpavimas atitinka rankų ir kojų judesius, jis derinasi su krūtinės ląstos, pilvo, diafragmos raumenų veikla. Visa tai harmoningai vysto raumenis.

Kokios sporto šakos padeda nugarai?

Taisyklingai laikysenai formuoti labai naudingas plaukimas ir slidinėjimas. Nerekomenduojamos įvairių rūšių kovos menai.

Kuo gresia jei tėvai nekreips dėmesio į netaisyklingą vaiko laikyseną ir nieko nedarys?

Metams bėgant gali išsivystyti skoliozė, gali tapti sunkiau kvėpuoti, gali sutrikti kraujo apytaka, virškinimas. Nekoreguojant netaisyklingos vaiko laikysenos niekada nebus išdidžios, lengvos eisenos, grakščių, plastiškų ir išraiškingų judesių.

Kokios pagrindinės taisyklės, kurias privalo žinoti tėvai ir vaikai, kad išsaugotų taisyklingą mažylio laikyseną?

Tėvai ypatingą dėmesį turėtų skirti taisyklingos laikysenos profilaktikai. Profilaktika turėtų prasidėti jau moters nėštumo metu. Mama turėtų gauti visą informaciją, kaip turi elgtis su savo kūdikiu tiek pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, tiek kiekvienu vaiko gyvenimo laikotarpiu. Nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų labai svarbus yra kūdikio režimas. Negalima spartinti tokių pagrindinių fiziologinių padėčių, kaip sėdėjimas ir gulėjimas. Kol vaikas sugeba tik gulėti ir pats savo pastangomis neatsisėda, negalima jo sodinti, apramstant pagalvėmis! Nes gali pervargti raumenys. Vėliau vaikui paaugus labai svarbu laikytis darbo ir poilsio režimo. Įvairūs nešuliai turi būti ne per sunkūs, o kuprinės – nešiojamos ant abejų pečių. Miegoti reikia patogioje (neįdubusioje) lovoje, o pamokas ruošti esant geram apšvietimui prie vaiko ūgiui pritaikytų baldų.

http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/judejimo-igudziu-lavinimas-namuose-stipriname-raumenis.d?id=58904377#ixzz26tsRd0ac

Dažnai nutinka taip, kad į mokyklą pradėjęs vaikščioti vaikas juda mažiau – nerūpestingą lakstymą kieme vis dažniau keičia namų darbai bei laikas prie televizoriaus ar kompiuterio. Mažiau judant ir sportuojant silpnėja vaiko raumenys, todėl jis ima kūprintis, jo eisena tampa nebegrakšti. Vaikų laikyseną siekiantys pagerinti kineziterapijos specialistai siūlo specialius pratimus, kuriuos nesunkiai galima atlikti ir namuose.

Pasak kineziterapeutės Ritos Rapalienės, vaikai nuo 5–6 metų namuose gali atlikti pratimus treniruokliu TRX. Jis yra sudarytas iš specialių virvių, kurios stabiliai pritvirtinamos prie durų, medžio šakos ar kitos vietos, per kurią galima perverti virvę. Pratimai su šiuo treniruokliu daromi pasinaudojant paties žmogaus kūno sunkio jėga ir svoriu.

„Atliekant jėgos pratimus su šiuo treniruokliu, stiprinamos įvairios kūno raumenų grupės: pilvo, nugaros raumenys, rankos, kojos. Sustiprinus šiuos raumenis gerėja vaiko laikysena, pusiausvyra, koordinacija“, – teigė R. Rapalienė.

Treniruokliu galima atlikti iki 300 skirtingų pratimų, tačiau, anot kineziterapeutės, norint treniruoti visą kūną užtenka mokėti maždaug 10 pratimų.

Šiuo treniruokliu pratimus atlieka ne tik kineziterapijos užsiėmimus lankantys žmonės, bet ir profesionalūs sportininkai, pavyzdžiui, krepšininkai ar fizinės formos nenorintys prarasti jūrų pėstininkai, kareiviai.

Kineziterapijos specialistė kviečia namuose atlikti kelis nesudėtingus, bet efektyvius pratimus su šiuo treniruokliu, kurį galima įsigyti daugelyje interneto parduotuvių. Pasak kineziterapijos specialistų, tokį nesudėtingą treniruoklį galima susikonstruoti ir patiems, tačiau tam pasiryžus derėtų itin atsakingai rinktis medžiagas – virvės turėtų būti itin tvirtos, kad atlaikytų kūno svorį, o kilpa ar kablys, prie kurio jos tvirtinamos – stiprūs ir stabilūs.

Šiltuoju metų laiku su šiuo treniruokliu galima sportuoti ir lauke. Tokios treniruotės gali paįvairinti išvykas į gamtą, sudominti tėvus ir juos įtraukti į užsiėmimus. Pratimus reikėtų atlikti 2-3 kartus per savaitę po 20 min.

Pratimas gulint ant nugaros.

1. Kojos įkišamos į virvės kilpas, sulenkiamos per kelius. Rankas reikia prispausti šonuose prie žemės ir į viršų kelti dubenį.

Pratimai gulint ant pilvo.

1. Plaštakomis remtis į žemę, kojos įkištos į kilpas. Įtempiamas visas kūnas ir pasikeliama nuo žemės.

2. Delnais remiamasi į žemę, kojos įkištos į kilpas. Įtempiamas visas kūnas, pasikeliama nuo žemės. Kojos pritraukiamos prie pilvo, tada tiesiamos atgal.

3. Delnais remiamasi į žemę, kojos įkištos į kilpas. Įtempiamas visas kūnas, pasikeliama nuo žemės. Viena koja pritraukiama prie pilvo, kita ištiesiama. Kojos paeiliui keičiamos imituojant bėgimą.


Pratimai atsistojus.

1. Rankomis įtempiamas treniruoklis, truputį atsilošiama atgal. Daromas pritūpimas. Treniruoklis visa laiką laikomas įtemptas.

2. Ištiestos rankos įtempia treniruoklį. Kūnas laikomas tiesiai, truputį atloštas atgal.

Su rankomis prisitraukiama ir vėl išsitiesiama.

3. Rankos ištiestos į priekį ir truputį aukštyn įtempia treniruoklį. Kūnas pasviręs į priekį. Rankos pritraukiamos prie šonų. Nugara laikoma tiesiai.


http://gyvenimas.delfi.lt/grozis_ir_sveikata/judejimo-igudziu-lavinimas-namuose-pratimai-koordinacijai-su-balastiniu-treniruokliu.d?id=58860327

Ilgesnį laiką nesportuojant blogėja laikysena, eisena tampa negrakšti. Pakumpsta ne tik suaugę žmonės, bet ir vaikai. Kad mažieji nesikūprintų ruošdami pamokas ir vaikščiotų išsitiesę, svarbu nepamiršti mankštos pratimų, kurie treniruoja gražiai laikysenai ir koordinacijai svarbius raumenis.

Pasak kineziterapijos specialistės Ritos Rapalienės, žaismingą mankštą vaikai gali atlikti sportuodami su balastiniu treniruokliu. Lietuvoje gana naujas, bet pasaulyje jau pamėgtas balastinis treniruoklis atrodo kaip perpjautas guminis kamuolys. Šis treniruoklis gali būti naudojamas iš dviejų pusių: ir lygia puse stabiliai padėtas ant žemės, ir apverstas apvalia puse žemyn. Pastarasis būdas pasunkina balasto pratimus.

Šis treniruoklis plačiai naudojamas visame pasaulyje ir individualioms, ir grupinėms treniruotėms pusiausvyrai bei koordinacijai lavinti, raumenims stiprinti, reabilitacijai po traumų.

Vienas treniruoklis – daugybė pratimų

„Atliekant mankštą ant šio treniruoklio, lavinama vaiko koordinacija, pusiausvyra, jutimai. Žaismingi pratimai su treniruokliu priverčia vaiką atlikti daugiau judesių, nei jų būtų atliekama stovint ant žemės“, – teigė R. Rapalienė.

Su šiuo balastiniu treniruokliu galima atlikti daugybę įvairių pratimų: pritūpimus ant vienos ar abiejų kojų, atsilenkimus, atsispaudimus, įtūpstus, preso ar nugaros raumenų stiprinimo pratimus bei įvairius pusiausvyros lavinimo pratimus. Pratimai atliekami ant nestabilaus paviršiaus, todėl sportuojančiam treniruotės metu nuolatos tenka ieškoti kūno pusiausvyros. Tokios treniruotės metu lavinami gilieji raumenys. Šie pratimai taip pat paskirsto kūno svorį ant judančios atramos ir priverčia silpnesnę vaiko kūno dalį ar pusę judėti ir treniruotis.

Kineziterapijos specialistė kviečia namuose atlikti kelis žaismingus, bet veiksmingus pratimus. Jums reikės specialaus balastinio treniruoklio, kurį galite įsigyti daugelyje interneto parduotuvių bei specializuotose medicinos ir sporto įrangos parduotuvėse.

Pratimai, kai balastinis treniruoklis padėtas ant plokščiosios dalies.

1. Vaikas atsigula ant nugaros, per kelius sulenkia kojas. Rankas pakelia virš galvos, jose laiko lazdelę. Vaikas turi daryti atsilenkimus, kurių metu rankos tiesiamos į priekį, kol su lazdele pasiekiamos kojos.

2. Vaikas atsigula ant pilvo, rankas ir kojas pakelia nuo žemės, įtempia ir daro „laivelį“. Dešine ranka vaikas suima viršutinę kairės pėdos dalį, vėliau su kaire ranka suima dešinės pėdos viršų.

3. Vaikas atsistoja šalia balastinio treniruoklio. Atliekant šį pratimą reikia abiem kojom užšokti ant treniruoklio ir nušokti į priekį.

Pratimai, kai balastinis treniruoklis padėtas ant išgaubtosios dalies.

1. Vaikas atsistoja ant balastinio treniruoklio ir mėto kamuoliuką ant žemės stovinčiam žmogui bei stengiasi pagauti atgal metamą kamuoliuką. Kamuoliuką reikia mesti iš įvairių padėčių.

2. Vaikas atsistoja ant balastinio treniruoklio, o kitas žmogus stovi ant žemės. Abu jie turi stovėti atsukę vienas kitam nugaras. Rankose vaikas laiko kamuoliuką, kurį, sukdamasis per liemenį, perduoda kitam žmogui. Judesys atliekamas į abi puses.

3. Vaikas atsistoja ant balastinio treniruoklio, pakelia vieną koją ir bando išlaikyti pusiausvyrą. Paeiliui stovima ant kiekvienos kojos.

Pratimus daryti apie 20 min. 3-4 kartus per savaitę.