RitaRa

Žurnalas „Savaitė su TV“, 2011 Balandžio 20 d. Nr 16

GYDYMO JUDESIU GALIA

Dar mūsų senoliai sakydavo: „Tingėk, bet judėk“. Taigi nuo seno žinome ir suprantame, kad judėdami būsime sveikesni. Maža to, tinkami ir taisyklingai atliekami judesiai gali padėti išgydyti net sunkiausias traumas.

Kineziterapijos mokslo pradininku laikomas Hipokratas. Neabejotinai garsiausias antikinės Graikijos gydytojas kilo iš medikų giminės – buvo 18-os kartos gydytojas. Gydydamas pacientus, hipokratas atsisakė tuo metu vienintelio pripažinto religinio požiūrio į ligas ir daugiau dėmesio skyrė profilaktikai bei ligų diagnostikai. Jis gydė pasitelkdamas metodus, kurie šiandiens yra kineziterapijos pagrindas: masažą, hidroterapiją (gydymą vandeniu) ir manualinę terapiją (stuburo sąnarių ir su jais susijusių raumenų sistemų pokyčių gydymą rankomis). Dėl milžiniško indėlio į medicinos mokslą Hipokratas yra žinomas visame pasaulyje, o jo vardu pavadinta priesaika medikų praktikuojama iki šių dienų.

Kova už save

„Tinkamai atliekami judesiai ne tik suteikia sveikatos, bet ir yra vienas pagrindinių reabilitacijos po įvairių ligų ir traumų būdų. Toks gydymas vadinamas kineziterapija“, – aiškina vaikų kineziterapijos studijos „RitaRa“ įkūrėja, kineziterapeutė Rita Rapalienė.

Pasak pašnekovės, terminas „reabilitacija“ medicinos literatūroje pirma kartą buvo paminėtas 1946 m. Tuo metu buvo pradėtos kurti ir pirmosios reabilitacijos tarnybos. Jų atsiradimui didelę įtaką padarė neįgaliųjų kova už savo teises.

Neįgalumo priežastys – nevienodos: besivystančiose šalyse neįgalumo augimą skatina prasta mityba, infekcinė sligos, o išsivysčiusiose šalyse visų pirma vyrauja nelaimingi atsitikimai, lėtinės (somatinės) ligos, alkoholizmas bei narkomanija.

Reabilitacija

R. Rapalienė teigia, kad kineziterapija – vienas pagrindinių reabilitacijos būdų. Kineziterapijos pratimai padeeda fiziškai atsigauti po patirtos traumos ar neurologinių ligų. Ypač dažnai žmonės kreipiasi į kineziterapeutus, kai vargina nugaros, stuburo skausmai. Gydymas judesiais gali padėti tiems, kurių raumenų tonusas yra per mažas ar per didelis.

Mūsų pašnekovė šiuo metu dirba su mažaisiais. Pasak jos, kūdikiams ir vaikams kineziterapija dažnai tampa nbūtinybe. „Kineziterapija dažnai skiriama mažiems, kurių laikysena – netaisyklinga. Užsiėmimai sustiprina vaiko fizinę būklę. Taip pat ji reikalinga vaikams, turintiems motorikos reidos ar centrinės nervų sistemos sutrikimų, sergantiems cerebriniu paralyžium, Dauno sindromu, mielomeningocele, epilepsija, hidrocefalija ir t.t.“, – vardija kineziterapeutė.

Nauda pacientui

R. Rapalienės teigimu, geriausių rezultatų pasiekima, kai fiziniai nuokrypiai pastebimi ir pagalba pacientui suteikiama kuo anksčiau. Tai leidžia išvengti raidos sutrikimų ir komplikacijų vaikams augant. Kineziterapeutai, dirbantys su sveikatos problemų turinčiais žmonėmis, siekia kuo didesnio pacientų savarankiškumo ir geresnės gyvenimo kokybės.

Specialistė sajko, kad kineziterapijos nauda yra skirtinga: „Kai kamuoja mažas raumenų tonusas, kineziterapjia galima sustipriunti raumenis, suteikti stabilumo, koordinacijos. Jei vaikas serga cerebriniu paralyžiumi, terapijos metu galima išmokti judėti. Esant būtinybei, kineziterapeutas išmoko naudotis pagalbinėmis priemonėmis. Taip pat kineziterapija gali padėti suformuoti normalų pėdos skliautą ir taip išvengti plokščiapadystės, tobulinti laikyseną, vaikščiojimo įgūdžius. Ji gali ne tik padėti atgauti prarastą funkciją ar gebėjimą, bet ir sumažina skausmus bei veikia jų atsiradimo priežastis“, – tvirtina gydytoja.

Su užsispyrimu ir kantrybe

Kineziterapija – gydymo būdas. Žinoma, stebuklų čia nėra, tačiau įdėjus darbo, kantrybės ir užsispyrimo pasiekiama puikių rezultatų.

Paprašyta papasakoti konkrečių pavyzdžių, kaip kineziterapija padeda pacientams, R. Rapalienė prisiminė mergaitę, kurią dar kūdikystėje į kineziterapijos studiją atvedė tėvai. „Mergaitė visiškai nevaldė kojų. Jai buvo sudaryta individuali gydymo programa ir pradėti taikyti intensyvūs kineziterapijos užsiėmimai. Šiandiens, po 4 metus trukusio gydymo ir pritaikius specialius įtvarus, mergaitė vaikšto. Tiesa, kol kad ji dar pasiremia lazdele, bet kineziterapeutai nusiteikia optimistiškai. Mergaitei – tik 4 metai, tad pasiekėme labai gerų rezultatų“, – džiaugiasi pašnekovė.

Kineziterapeutė papasakojo dar vieną ne mažiau jaudinančią istoriją: „Tik gimusiams kūdikiui medikai nustatė itin griežtą diagnozę – kojų paralyžius. Pasak jų, pakilti iš invalido vežimėlio vaikas turėjo mažai vilčių. Tačiūau berniuko tėvai pasielgė labai išmintingai ir drąsiai. Neišsigando diagnozėz ir nenuleido rankų – ėmė ieškoti galimybių, kaip padėti kūdikiui. Tėvų ryžtas išgelbėjo vaiką.“

Į kineziterapeutus tėvai kreipėsi, kai jų kūdikiui buvo vos mėnuo. PO kelių ortopedinių operacijų ir intensyvių, po kelias valandas per dieną trukusių, kineziterapijos užsiėmimų vaikas pradėjo savarankiškai vaikščioti. Su dideliu vaiko užsispyrimu ir geležine tėvų kantrybe įspūdingi rezultatai buvo pasiekti per 5 metus.

„Šiuo metu tam vaikui yra 10 metų, jis gyvena visavertį gyvenimą. Berniukas netgi aktyvia sportuoja: lanko plaukimo treniruotes, dalyvauja varžybose. Labai džiugu, kad kineziterapija vaikui leido atsistoti ant kojų ir žengti pirmuosius savarankiškus žingsniu. Šiuo metu berniukas visiškai nesiskiria nuo bendraamžių“, – džiaugsmo neslepia pašnekovė.

Populiariausi gydymo būdai

Kineziterapijos metodus specialistaiu privalo gerai išmanyti ir mokėti taikyti individualiam paciento gydymui, reabilitacijai bei profilaktiškai. R. Rapalienė pabrėžia, kad prieš sudarant kineziterapijos priemonių planą būtina įvertinti bendrą ligonio būklę, biosocialinių funkcijų (judėjimo, orientacijos ir apsitarnavimo) sutrikimus, pakenktų organų ar sistemų būklę. Tai ppat svarbu atsižvelgti į paciento amžių bei lytį. Tik įvertinę minėtus veiksnius gydytojai gali skirti kineziterapinį gydymą.

Specialistė sako, kad kineziterapijoje naudojamus metodus galima skirstyti į dvi pagrindines grupes: aktyviąją ir pasyviąją kineziterapiją.

Aktyvioji kineziterapija – tai toks gydymo būdas, kai pacientas juda pats. Tai įvairūs fiziniai pratimai, vaikų kineziterapijoje populiariausi žaidimų elementai. Šios terapijos tikslas – stiprinti paciento raumenis, gerinti judesių kokybę.

Viena labiausiai paplitusių aktyviosios kineziterapijos rūšių yra gydomoji kūno kultūra. R.Rapalienė teigia, kad judesys – galingas biologinis stimuliatorius. Tačiau jis tampa gydomasis tada, kai taikomas tikslingai, saikingai ir atsižvelgiant į ligonbio būklę. Dažniausiai gydomojoje kūn0 kultūroje pasitelkiami fiziniai pratimai, kurie gali būti taikomi atskiram raumeniui, raumenų grupei, sąnariui ar jų grupei. Pratimų tikslas – greitai ir visiškai sugrąžinti paciento sveikatą bei darbingumą. Gydomoji kūno kultūra apima gydomąją gimnastiką, žaidimus ir sporto elementus.

Pasyvioji kineziterapija – toks gydymo būdas, kai ligonis nejuda, o įvairias manipuliacijas rankomis, prietaisais ar aparatais atlieka kineziterapeutas.

Masažas ir mechanoterapija

Pasyviosios kineziterapijos būdai taip pat yra skirstomi į kelias grupes. Dažniausiai naudojama masažo terapija. Odos dirginimas, juntamas masažo metu, yra transformuojamas į nervinius inpulsus, kurie sklinda į centrinę nervų sistemą. Ji savo ruožtu koordinuoja atsakomąsias reakcijas ir reguliuoja įvairias organizmo funkcijas.

Kitas populiarus pasyviosios kineziterapijos metodas – mechanoterapija. Tai gydymas fiziniais pratimais daromais su specialiais aparatais. Tokia terapija atliekama norint atgaivinti nusilpusius raumenis bei siekti, kad pagerėtų paciento sunkiai atliekamų judesių kokybė. Taikant šį gydymo būdą tam tikras judesys kartojamas daug kartų, paispriešinimas tiklsiai ribojamas, o raumuo tempiamas mechaniškai. Mechanoterapijos metu tempiamos sausgyslės, atgaivinamas raumenų tonusas, taisomi laikysenos defektai.

Tempimas

Dar vienas pasyviosios kineziterapijos būdas gali atrodyti šiek tiek netradicinis, tačiau, pasirodo, medicinoje jis naudojamas gana seniai ir yra išties veiksmingas. „Tempimo terapija – labai senas gydymo būdas, kuris gali būti taikomas įvairioms kūna dalims. Pasitelkiant tempimo pratimus siekiama pailginti tam tikras žmogaus kūno dalis, todėl jos yra tempiamos mechaniniu būdu pagal išilginę ašį. Dažniausiai taip veikiama sausgyslių ir raiščių sistema. Prieš atliekant procedūrą labai svarbu pacientui parinkti optimalią padėtį. Tempimas gali būti atliekamas naudojant specialius stalus ar kitas priemones. Procedūrą rekomenduojama atlikti vandenyje, nes jis gerai atpalaiduoja raumenis. Šio masažo trukmė – įvairi, priklausanti nuo paciento būklės ir tempimo vietos, pavyzdžiui, kaklas tempiamas 2-10 min., juosmuo – iki 20 min.“, dėsto R. Rapalienė.

Kineziterapeutė atskleidžia, kad prieš atliekant procedūrą reikia atpalaiduoti raumenis, tempti lėtai, didėjančia jėga, nuolat stebėti ligonio būklę. Beje, greitas procedūros nutraukimas gali ne tik nepadėti, bet net sukelti ligos paūmėjimą. Po šios terapijos pacientas turi būti ramybės būsenos. Patariama 20-30 min. likti toje pačioje vietoje, kurioje masažas buvo atliekamas.

„Tempimo terapija gali būti atliekama tik nustačius tikslią diagnozę“, – priduria pašnekovė. Be to, šią terapiją gali atlikti tik kvalifikuotas medikas.

Įvairios priemonės

Vaikams skirtose procedūrose dažnai naudojami terapiniai kamuoliai. „Atliekant pratimus su kamuoliu keičiasi sąnarių amplitudė, raiščių ir sausgyslių susitraukimas, vadinasi, yra dirginami juose esantys proprioreceporiai (nervų ląstelės, perduodančios į centrinę nervų sistemą impulsus apie kūno padėties kitimus), gerinantys judesių kokybę. Terapinis kamuolys padeda sumažinti padidėjusią raumenų įtampą (hipertonusą), skausmą, sutvirtina liemens raumenis ir pagerina laikyseną, suteikia vaikams džiugių akimirkų“, – žiniomis dalijasi R. Rapalienė.

Terapijoje tai ppat dažnai naudojamos įvairios plokštumos ir ritiniai. Pasak gydytojos, ritinys – nepakeičiamas pagalbininkas, kai lavinama stambioji ir smulkioji motorika bei tarpiniai judesiai. Turėdamas nepastovią, kintančią, judančią atramą, ritinyspriverčia derinti judesius, ieškoti pusiausvyros taško, stabilumo. Atliekant sudėtingesnius pratimus ant ritinio ar kamuolio, vaikučių judesiai būna laisvesni, negu darant pratimus ant stabilaus pagrindo. Judesių amplitudė, raumenų jėga ir viso kūno judrumas didinamas mažesnėmis pastangomis. Kadangi ritinys juda pirmyn ir atgal vienoje plokštumoje, vaikas, kurio koordinacija sutrikusi, jaučiasi daug laisviau, negu atlikdamas pratimus ant kamuolio.

Išmokusio aktyviai judėti 2-4 metų vaiko judesių kokybė, pusiausvyra ir koordinacija pradeda gerėti. Yra įvairių priemonių vaikščiojimui, pėdos skliautui formuoti bei plokščiapadystei taisyti. Judėjimo įgūdžių vystymasis prasidedea tada, kai sustiprėja ankstyvo amžiaus vaiko liemens raumenys. Į pagalbą pasitelkiamos įvairios priemonės: lazdelės, pritaikyti vaikams treniruokliai, kamuoliai, gumos, kopetėles ir kt.

Šiuolaikinės technologijos

Pašnekovė pabrėžia, kad šiuolaikinės technologijos daro įtaką ir kineziterapijai. Anksčiau kineziterapeutas galėjo dirbti tik rankomis, o dabar daugybė prietaisų, kurie ne tik palengvina specialisto darbą, bet ir greitina reabilitacijos procesą, padeda mokytis judėti bei lengviau pasiekti teigiamų rezultatų.

„Patobulėjos, pavyzdžiui, ramentai ir vežimėliai. Jie negalią turintiems vaikams ar suaugusiems dar labiau palengvina buitį ir padeda socializuotis“, – sako kineziterapeutė.

Nauda sveikiems

„Sveikiems vaikams individualių kinezitarpijos užsiėmimų nereikia. Tačiau jie gali dalyvauti grupiniuos eužsiėmimuose, kurių tikslas – bendrosios motorikos lavinimas: tam tikrų raumenų grupių veiklos, koordinacijos bei eisenos kokybės gerinimas. Fizinis ugdymas skatina veikus brandžiau protauti, mąstyti, moko budrumo ir sukaupti dėmesį, aktyvūs judesiai sužadina valą, drąsą, ryžtą“, – vardija specialistė.

R. Rapalienė teigia besidžiaugianti, kai mato, kaip keičiasi vaikų sveikatos būklė. „Kai kuriuos mažylius pirmąsyk pamatau dar kūdikius, o dabar jie jau eina į mokyklą. Pamažu kineziterapija jiems tampa laisvalaikio praleidim būdu. Ypač vyresniems vaikams (nuo 2 metų) tikie užsiėmimai yra kaip sportas. Be to, per užsiėmimus vaikai bendrauja su bendraamžiais ir gerai praleidžia laiką. Tad tuo pačiu metu yra palaikoma normali fizinė būklė, vaikas gerai jaučiasi“, – įsitikinusi kineziterapeutė.

Augant vaikui pamatysite, kad jo kojos ne visada bus taisyklingos formos. Pirmaisiais gyvenimo metais daugeliui vaikų yra būdinga plokščiapėdystė , X bei Y formos kojos. Taip pat kartais pėdos krypsta į vidinę pusę arba vaikas eina ant pirštų galų. Kadangi minėtos būklės yra natūrali žmogaus anatominio vystymosi dalis, dažniausiai šie pakitimai praeina be gydymo. Tačiau kartais vaikams reikalinga pagalba, kad šios ortopedinės problemos nesukeltų didesnių pakenkimų.

Toliau aptarsime kiekvieną ortopedinę problemą atskirai.

Dauguma vaikų gimsta su plokščiapėdyste. Jiems augant pėdos skliautas kyla. Tačiau kai kuriems vaikams plokščiapėdystė neišnyksta. Taip gali įvykti dėl silpnų raiščių ir raumenų, traumos, paralyžiaus, įgimtų defektų. Ilgiau pavaikščioję ar pabėgioję vaikai greičiau pavargsta, skundžiasi blauzdos raumenų skausmu.

Viena terapinių priemonių, kuri gali sumažinti kojų skausmą, yra gydytojų siūlomi į batus dedami padukai, pakeliantys pėdos skliautą. Taip pat labai svarbus fizinis aktyvumas. Tinkama kineziterapija padeda stiprinti pėdos ir blauzdų raumenis, mažinti pėdos skliauto suplokštėjimą, gerinti bendrą fizinį išsivystymą.

Turintį plokščiapadystę vaiką ir namuose galima mokyti įvairių pratimų: kojų pirštais sutraukti ant grindų patiestą rankšluostį, jais rinkti smulkius daiktus nuo žemės, pėdomis apkabinti, ridenti nedidelį kamuoliuką, stovėti arba eiti ant pirštų galų.

Dažniausiai vaikai ant pirštų galų eina tik pradėję mokytis vaikščioti. Jei vaikas taip eina tik kartais, susirūpinti dėl to nereikėtų. Vyresnis nei 2 metų amžiaus vaikas turi pradėti vaikščioti remdamasis pilna pėda. Tačiau, jei vaikas sulaukęs 2 metų nuolatos vaikšto ant pirštų galų, tai jau rodo patologiją, būtina pasirodyti gydytojams bei imtis gydymo. Tokį vaikščiojimą gali nulemti cerebrinis paralyžius arba kitos nervų sistemos ligos.

Išmokyti vaiką vaikščioti remiantis pilna pėda gali kineziterapeutas. Atliekami įvairūs pratimai, vienas svarbiausių yra blauzdos raumenų tempimas.

O formos kojos (lot. Genu varum) – tai sutrikimas, kai pėdos statomos greta, o keliai būna nutolę vienas nuo kito. Vaikui, nesulaukusiam 2 metų amžiaus, tai yra normali anatominė būklė. Jei kojos ir toliau išlieka O formos, reikia kreiptis į specialistus. Taip nutinka dėl sąnarių iškrypimo, sumažėjusio raumenų tonuso išorinėje kojų pusėje ir padidėjusio tonuso – vidinėje, kaulų išlinkimo į išorinę pusę. Dažniausios priežastys: per didelis krūvis kojoms per anksti pradėjus vaikščioti, rachitas, paralyžius, taip pat tai gali būti įgimta. Tokio vaiko eisena pakitusi, kojos negražios, dažnai skauda, kartais patinsta.

Vienas iš gydymo būdų – mankšta. Svarbu ištempti kojų vidinius raumenis ir sustiprinti išorinius. Būtina avėti ortopedinius batus, kartais gali tekti naudotis specialiais prietaisais.

X formos kojos (lot. Genu valgum) – tai kojų deformacija, kai keliai įlinkę į vidų. Dažniausiai X formos kojos būna nuo 3 iki 6 metų amžiaus vaikams. Jei kojos išlieka tokios ilgiau, būtina kreiptis į specialistus. Esant šiai deformacijai iškrypsta sąnariai, būna netolygus raumenų tempimas kojose (išoriniai kojų raumenys įtempti, vidiniai – ištempti). Priežastys: per didelis krūvis kojoms per anksti pradėjus vaikščioti, rachitas, paralyžius, taip pat tai gali būti paveldėta. Tokiam vaikui sunku vaikščioti, jis nevikrus, dažnai skundžiasi skausmu. Korekcine mankšta sustiprinami ir ištempiami tam tikri raumenys ir taip ištiesinamos kojos bei grąžinama normali jų funkcija. Kaip ir esant kitoms ortopedinėms problemoms, būtina speciali avalynė ir pan.

Labai džiaugiamės, kad išėjo radijo laida apie mus. Norintys pasiklausyti gali ją rasti čia:

http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234933&section=2&filter=6453&record=25044_1297503595

http://vz.lt/straipsnis/2011/02/17/Pirmieji_grupiniai_kineziterapijos_studijos_uzsiemimai

Pirmieji grupiniai kineziterapijos studijos užsiėmimai – kūdikiams ir vaikams

Kaune įsikūrusi vaikų kineziterapijos studija „RitaRa“ pirmoji Lietuvoje pradeda organizuoti grupinius muzikinius ir judesio užsiėmimus 1-4 metų vaikams. Tyrimais įrodyta, kad fizinis vaiko lavinimas skatina pasitikėjimą savimi, formuoja visuomenei priimtinas moralines nuostatas, padeda išmokti bendravimo įgūdžių, suvokti asmeninius žmonių skirtumus.

Dauguma mažamečius auginančių tėvų žino, kad vaikai greičiau lavėja judėdami ir bendraudami. Jei vaikutis sveikas, jis pats greitai įsitraukia į fizinę veiklą − net nepastebime, kaip žaidimų aikštelėje ima siausti su kitais vaikais. O vystymosi sutrikimų turintiems vaikams galima padėti taikant kineziterapijos metodus. Kaune įsikūrusios studijos „RitaRa“ vadovė 25 metų patirtį turinti kineziterapeutė Rita Rapalienė sako, kad kineziterapijos metodai naudingi įvairaus amžiaus vaikams – nuo neišnešiotų mažylių iki aktyviai augančių paauglių.

„Užsiėmimuose naudojame šokio, žaidimų, kūrybinio judesio elementus, pratimai yra įvairaus intensyvumo ir sudėtingumo, atliekami skirtingu ritmu. Tyrimais įrodyta, kad tokia veikla ugdo lankstumą, raumenų jėgą, ištvermingumą, pusiausvyrą, rankų ir akių koordinaciją“, – pasakoja kineziterapijos specialistė.

Moksliškai patvirtinta, kad fizinė veikla teigiamai veikia kūdikių ir vaikų raidą, nuo vaiko išmoktų fizinių ir emocinių įgūdžių priklauso ir tai, kaip jį priims bendraamžiai.

„Šiuose valandos trukmės užsiėmimuose akcentuojame ne pačią mankštą, o fizinę veiklą kaip judesio patirtį. Norime, kad dalyvaujantys vaikai patirtų malonių akimirkų, mokytųsi bendrauti kūno judesiais“, − pasakoja p. Rapalienė.

Fizinis ugdymas skatina vaikus brandžiau protauti, mąstyti, moko budrumo ir susikaupimo, aktyvūs judesiai sužadina valią, drąsą, ryžtą, moko sukaupti dėmesį.

Muzika ir šokio ritmas

„Ekspertai pripažįsta, kad kūrybinis šokis plečia vaiko žodyną, gerina ilgalaikę ir trumpalaikę atmintį, protinius sugebėjimus, suteikia pasirinkimo laisvę. Šokant patiriamas judėjimo džiaugsmas jau savaime yra labai svarbus, net jei nėra specialaus mokomojo šokio tikslo, – pasakoja kineziterapijos specialistė. – Regai suaktyvinti naudojame įvairias formas, spalvas, klausai – varpelius, sirenas, muzikos įrašus. Skirtinga kryptimi, forma, tempu bei jėga atliekami judesiai veikia visą jausmų sistemą“.

Pratimų įtaka organizmui, sako pašnekovė, taip pat priklauso nuo muzikos. Užsiėmimams parenkama tokia muzika, kuri lavintų estetinį vaiko skonį, padėtų ilgesniam laikui sutelkti dėmesį, skatintų judesius atlikti intensyviau, energingiau arba atvirkščiai – lėčiau, ramiau.

Taiko ir sveikiems

Kineziterapijos metodus galima taikyti nuo kūdikystės ir sveikiems, ir neišnešiotiems ar motorinės raidos sutrikimų turintiems mažyliams.

„Padedame pajusti, suvokti ir mokytis taisyklingų judesių, skatiname aktyvų vaiko dalyvavimą įvairioje veikloje susijusioje su mobilumu, žaidimais, socialine aplinka ir pažinimu“, – sako R. Rapalienė.

Jos teigimu, tarp sutrikimų turinčių 2−4 metų vaikų dažniausiai pasitaiko centrinės nervų sistemos sutrikimų, cerebrinio paralyžiaus, Dauno sindromo, mielomeningocelės, epilepsijos ar hidrocefalijos atvejų.

„Po botulino toksino injekcijų tokiems vaikams reikia intensyvios kineziterapijos, kad sustiprėtų nusilpę raumenys. Vaikas mokomas laikyti pusiausvyrą sėdėdamas, stovėdamas, lavinamas jo liemens stabilumas, paslankumas, jis mokomas savarankiškai judėti, taisyklingai vaikščioti, judesių koordinacijos“, − pagalbos sergantiems mažyliams būdus vardija R. Rapalienė.

Vyresniems, iki dešimties metų vaikams, anot pašnekovės, dažniausiai pasitaikanti problema – stuburo iškrypimai, gydomi taisyklingos laikysenos formavimo pratimais.

„Išmokęs aktyviai judėti, vaikas pradeda gerinti judesių kokybę. Užsiėmimuose naudodami koreguojančiąją gimnastiką ir treniruoklius sprendžiame ortopedines problemas, stipriname liemens raumenis, nes būtent jie sujungia visą kūną į visumą, laviname raumenų jėgą ir ištvermę“, − sako specialistė.

Jogos užsiėmimai

Dvi „RitaRa“ studijoje dirbančios kineziterapijos profesionalės su vaikučiu individualiai užsiima nuo 45 min. iki valandos, naudodamos konkrečiam atvejui pritaikytas metodikas. Studijoje teikiamos ir logopedo paslaugos, greitu metu studiją lankantiems ar planuojantiems lankyti vaikams ketinama pasiūlyti jogos užsiėmimų.

„Su kiekvienu vaiku paprastai dirbame atskirai. Įvairiais metodais įvertiname oralinę motoriką, ankstyvąją garsinę vaiko kalbą, kalbos supratimą, foneminę klausą, tarimą, žodyno gausą, kalbos gramatinę sandarą, rišliąją kalbą, artikuliacinį aparatą. Užsiėmimų metu taikome patikrintus metodus: sensorinę stimuliaciją, žaidimų, maitinimo terapiją, „Portage“ ankstyvojo ugdymo programą, kalbos korekciją, neverbalinę komunikaciją“, − vardija R. Rapalienė.

Skaičiuojama, kad fiziniai kineziterapijos pratimai lemia apie 80 proc. reabilitacijos sėkmės.

Išsilavinimas

1978 -1982 metai, Lietuvos valstybinis kūno kultūros institutas, dėstytojo trenerio specialybė.

1996 metai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija patvirtino kineziterapeutės kvalifikacinę kategoriją.

Papildomos studijos

Team work in children’s habilitation, 1994 m.

Ligonių su stuburo smegenų pažeidimu gydymas ir reabilitacija, Vilniaus universitetas, 1995 m.

Ankstyvosios korekcijos tarnybų steigimo ir veiklos organizavimo pagrindai, Universitetinis sutrikusio vystymosi vaikų centras, 1996 m.

Pagrindiniai darbo multiprofesinėje komandoje aspektai, Kauno abilitatacijos centras, 1997 m.

Sąnarių mobilizacija, Lietuvos kineziterapeutų draugija, 1997 m.

Aktualūs kineziterapijos klausimai, Lietuvos kineziterapeutų draugija, 1997 m.

Multidisciplininis požiūris į vaikų cerebrinį paralyžių ir jo gydymą, Lietuvos vaikų neurologų asociacija, KMA neurologijos klinika, Specializuoti Kauno kūdikių namai, 1997 m.

Aktualūs kineziterapijos klausimai, Lietuvos kineziterapeutų draugija, 1997 m.

Neurovertebralinė gimnastika pagal Romualdą Čiževskį, Lietuvos akupunktūros, manualinės ir tradicinės liaudies medicinos gydytojų asociacija, 1998 m.

Neurovystymosi terapijos apžvalga: normalių ir sutrikusių judesių vertinimo būdai, Lietuvos pedagogų kvalikacijos institutas, 1998 m.

Vaikų neuropsichofizinių funkcijų ugdymas, reabilitacija, Lietuvos invalidų reikalų tarnyba, vaikų su VCP programa, 1998 m.

Vaikų neurologinės reabilitacijos klausimai, Kauno medicinos universitetas, 1999 m.

Aktualūs kinziterapijos klausimai, Lietuvos kineziterapeutų draugija, 1999 m.

Neurovystymosi terapija (Bobath metodika), Pedagogų profesinės raidos centras, JAV katalikų medicininės pagalbos misija, 2000 m.

Cerebrinis paralyžius – aktualūs klausimai, Cerebrinio paralyžiaus asociacija, 2001-2006 m.

Naujausios kompersacinės priemonės, ortopedijos gaminiai ir jų taikymas, 2002 m.

Kompleksinė pagalba vaikams su raidos sutrikimais, 2003 m.

Andras Peto konduktyvinio ugdymo sistema, Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centras, 2003 m.

Naujas požiūros į cerebrinį paralyžių, Kauno medicinos universitetas, 2003 m.

Neurologijos reikšmė reabilitacijai, lietuvos kūno kultūros akademija, 2003 m.

Laisvo kabojimo pratimų (SET) koncepcija ir metodas. Terapy master įrangos panaudojimas kineziterapijoje, Kauno medicinos universitetas, 2003 m.

Effectiveness of methods and means of rehabilitation, Kauno medicinos universitetas, 2005 m.

Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas, VU medicinos fakultetas, psichiatrijos klinika, vaikų psichiatrijos ir socialinės pediatrijos centras, 2005 m.

Kineziterapeuto kompetencija ir praktinis mokymas, Lietuvos kūno kultūros akademija, tęstinių studijų centras, Lietuvos kineziterapeutų draugija, 2005 m.

Minkštųjų audinių vertinimo ir gydymo metodo praktinis taikymas, Lietuvos kūno kultūros akademija, tęstinių studijų skyrius, 2006 m.

Kineziterapija vandenyje, Lietuvos kūno kultūros akademija, tęstinių studijų centras, Lietuvos kineziterapeutų draugija, 2010 m.

Publikacijos

Knygos „Vaikų raidos sutrikimai“, skyriaus „Bendrosios motorikos vertinimas“ autorė.

Darbo patiris

1982 – 1985 m. Kauno spec. mokykla internatas, gydomosios fizkultūros instruktorė.

1985 – 1994 m. Privati praktika

1994 – 2011 m.  Vaiko raidos klinika „Lopšelis“, kineziterapeutė.

2005 – 2010 m. Klinikinis instruktorius, rengiant kineziterapeutus.

2011 – 2013 m. V. Tumėnienės  sanatorijos vaikų reabilitacijos centras