Caring babysitters for your kids

Straipsnis apie mus

Penktadienis, Birželis 10, 2011 @ 08:06 AM

Žurnalas „Savaitė su TV“, 2011 Balandžio 20 d. Nr 16

GYDYMO JUDESIU GALIA

Dar mūsų senoliai sakydavo: „Tingėk, bet judėk“. Taigi nuo seno žinome ir suprantame, kad judėdami būsime sveikesni. Maža to, tinkami ir taisyklingai atliekami judesiai gali padėti išgydyti net sunkiausias traumas.

Kineziterapijos mokslo pradininku laikomas Hipokratas. Neabejotinai garsiausias antikinės Graikijos gydytojas kilo iš medikų giminės – buvo 18-os kartos gydytojas. Gydydamas pacientus, hipokratas atsisakė tuo metu vienintelio pripažinto religinio požiūrio į ligas ir daugiau dėmesio skyrė profilaktikai bei ligų diagnostikai. Jis gydė pasitelkdamas metodus, kurie šiandiens yra kineziterapijos pagrindas: masažą, hidroterapiją (gydymą vandeniu) ir manualinę terapiją (stuburo sąnarių ir su jais susijusių raumenų sistemų pokyčių gydymą rankomis). Dėl milžiniško indėlio į medicinos mokslą Hipokratas yra žinomas visame pasaulyje, o jo vardu pavadinta priesaika medikų praktikuojama iki šių dienų.

Kova už save

„Tinkamai atliekami judesiai ne tik suteikia sveikatos, bet ir yra vienas pagrindinių reabilitacijos po įvairių ligų ir traumų būdų. Toks gydymas vadinamas kineziterapija“, – aiškina vaikų kineziterapijos studijos „RitaRa“ įkūrėja, kineziterapeutė Rita Rapalienė.

Pasak pašnekovės, terminas „reabilitacija“ medicinos literatūroje pirma kartą buvo paminėtas 1946 m. Tuo metu buvo pradėtos kurti ir pirmosios reabilitacijos tarnybos. Jų atsiradimui didelę įtaką padarė neįgaliųjų kova už savo teises.

Neįgalumo priežastys – nevienodos: besivystančiose šalyse neįgalumo augimą skatina prasta mityba, infekcinė sligos, o išsivysčiusiose šalyse visų pirma vyrauja nelaimingi atsitikimai, lėtinės (somatinės) ligos, alkoholizmas bei narkomanija.

Reabilitacija

R. Rapalienė teigia, kad kineziterapija – vienas pagrindinių reabilitacijos būdų. Kineziterapijos pratimai padeeda fiziškai atsigauti po patirtos traumos ar neurologinių ligų. Ypač dažnai žmonės kreipiasi į kineziterapeutus, kai vargina nugaros, stuburo skausmai. Gydymas judesiais gali padėti tiems, kurių raumenų tonusas yra per mažas ar per didelis.

Mūsų pašnekovė šiuo metu dirba su mažaisiais. Pasak jos, kūdikiams ir vaikams kineziterapija dažnai tampa nbūtinybe. „Kineziterapija dažnai skiriama mažiems, kurių laikysena – netaisyklinga. Užsiėmimai sustiprina vaiko fizinę būklę. Taip pat ji reikalinga vaikams, turintiems motorikos reidos ar centrinės nervų sistemos sutrikimų, sergantiems cerebriniu paralyžium, Dauno sindromu, mielomeningocele, epilepsija, hidrocefalija ir t.t.“, – vardija kineziterapeutė.

Nauda pacientui

R. Rapalienės teigimu, geriausių rezultatų pasiekima, kai fiziniai nuokrypiai pastebimi ir pagalba pacientui suteikiama kuo anksčiau. Tai leidžia išvengti raidos sutrikimų ir komplikacijų vaikams augant. Kineziterapeutai, dirbantys su sveikatos problemų turinčiais žmonėmis, siekia kuo didesnio pacientų savarankiškumo ir geresnės gyvenimo kokybės.

Specialistė sajko, kad kineziterapijos nauda yra skirtinga: „Kai kamuoja mažas raumenų tonusas, kineziterapjia galima sustipriunti raumenis, suteikti stabilumo, koordinacijos. Jei vaikas serga cerebriniu paralyžiumi, terapijos metu galima išmokti judėti. Esant būtinybei, kineziterapeutas išmoko naudotis pagalbinėmis priemonėmis. Taip pat kineziterapija gali padėti suformuoti normalų pėdos skliautą ir taip išvengti plokščiapadystės, tobulinti laikyseną, vaikščiojimo įgūdžius. Ji gali ne tik padėti atgauti prarastą funkciją ar gebėjimą, bet ir sumažina skausmus bei veikia jų atsiradimo priežastis“, – tvirtina gydytoja.

Su užsispyrimu ir kantrybe

Kineziterapija – gydymo būdas. Žinoma, stebuklų čia nėra, tačiau įdėjus darbo, kantrybės ir užsispyrimo pasiekiama puikių rezultatų.

Paprašyta papasakoti konkrečių pavyzdžių, kaip kineziterapija padeda pacientams, R. Rapalienė prisiminė mergaitę, kurią dar kūdikystėje į kineziterapijos studiją atvedė tėvai. „Mergaitė visiškai nevaldė kojų. Jai buvo sudaryta individuali gydymo programa ir pradėti taikyti intensyvūs kineziterapijos užsiėmimai. Šiandiens, po 4 metus trukusio gydymo ir pritaikius specialius įtvarus, mergaitė vaikšto. Tiesa, kol kad ji dar pasiremia lazdele, bet kineziterapeutai nusiteikia optimistiškai. Mergaitei – tik 4 metai, tad pasiekėme labai gerų rezultatų“, – džiaugiasi pašnekovė.

Kineziterapeutė papasakojo dar vieną ne mažiau jaudinančią istoriją: „Tik gimusiams kūdikiui medikai nustatė itin griežtą diagnozę – kojų paralyžius. Pasak jų, pakilti iš invalido vežimėlio vaikas turėjo mažai vilčių. Tačiūau berniuko tėvai pasielgė labai išmintingai ir drąsiai. Neišsigando diagnozėz ir nenuleido rankų – ėmė ieškoti galimybių, kaip padėti kūdikiui. Tėvų ryžtas išgelbėjo vaiką.“

Į kineziterapeutus tėvai kreipėsi, kai jų kūdikiui buvo vos mėnuo. PO kelių ortopedinių operacijų ir intensyvių, po kelias valandas per dieną trukusių, kineziterapijos užsiėmimų vaikas pradėjo savarankiškai vaikščioti. Su dideliu vaiko užsispyrimu ir geležine tėvų kantrybe įspūdingi rezultatai buvo pasiekti per 5 metus.

„Šiuo metu tam vaikui yra 10 metų, jis gyvena visavertį gyvenimą. Berniukas netgi aktyvia sportuoja: lanko plaukimo treniruotes, dalyvauja varžybose. Labai džiugu, kad kineziterapija vaikui leido atsistoti ant kojų ir žengti pirmuosius savarankiškus žingsniu. Šiuo metu berniukas visiškai nesiskiria nuo bendraamžių“, – džiaugsmo neslepia pašnekovė.

Populiariausi gydymo būdai

Kineziterapijos metodus specialistaiu privalo gerai išmanyti ir mokėti taikyti individualiam paciento gydymui, reabilitacijai bei profilaktiškai. R. Rapalienė pabrėžia, kad prieš sudarant kineziterapijos priemonių planą būtina įvertinti bendrą ligonio būklę, biosocialinių funkcijų (judėjimo, orientacijos ir apsitarnavimo) sutrikimus, pakenktų organų ar sistemų būklę. Tai ppat svarbu atsižvelgti į paciento amžių bei lytį. Tik įvertinę minėtus veiksnius gydytojai gali skirti kineziterapinį gydymą.

Specialistė sako, kad kineziterapijoje naudojamus metodus galima skirstyti į dvi pagrindines grupes: aktyviąją ir pasyviąją kineziterapiją.

Aktyvioji kineziterapija – tai toks gydymo būdas, kai pacientas juda pats. Tai įvairūs fiziniai pratimai, vaikų kineziterapijoje populiariausi žaidimų elementai. Šios terapijos tikslas – stiprinti paciento raumenis, gerinti judesių kokybę.

Viena labiausiai paplitusių aktyviosios kineziterapijos rūšių yra gydomoji kūno kultūra. R.Rapalienė teigia, kad judesys – galingas biologinis stimuliatorius. Tačiau jis tampa gydomasis tada, kai taikomas tikslingai, saikingai ir atsižvelgiant į ligonbio būklę. Dažniausiai gydomojoje kūn0 kultūroje pasitelkiami fiziniai pratimai, kurie gali būti taikomi atskiram raumeniui, raumenų grupei, sąnariui ar jų grupei. Pratimų tikslas – greitai ir visiškai sugrąžinti paciento sveikatą bei darbingumą. Gydomoji kūno kultūra apima gydomąją gimnastiką, žaidimus ir sporto elementus.

Pasyvioji kineziterapija – toks gydymo būdas, kai ligonis nejuda, o įvairias manipuliacijas rankomis, prietaisais ar aparatais atlieka kineziterapeutas.

Masažas ir mechanoterapija

Pasyviosios kineziterapijos būdai taip pat yra skirstomi į kelias grupes. Dažniausiai naudojama masažo terapija. Odos dirginimas, juntamas masažo metu, yra transformuojamas į nervinius inpulsus, kurie sklinda į centrinę nervų sistemą. Ji savo ruožtu koordinuoja atsakomąsias reakcijas ir reguliuoja įvairias organizmo funkcijas.

Kitas populiarus pasyviosios kineziterapijos metodas – mechanoterapija. Tai gydymas fiziniais pratimais daromais su specialiais aparatais. Tokia terapija atliekama norint atgaivinti nusilpusius raumenis bei siekti, kad pagerėtų paciento sunkiai atliekamų judesių kokybė. Taikant šį gydymo būdą tam tikras judesys kartojamas daug kartų, paispriešinimas tiklsiai ribojamas, o raumuo tempiamas mechaniškai. Mechanoterapijos metu tempiamos sausgyslės, atgaivinamas raumenų tonusas, taisomi laikysenos defektai.

Tempimas

Dar vienas pasyviosios kineziterapijos būdas gali atrodyti šiek tiek netradicinis, tačiau, pasirodo, medicinoje jis naudojamas gana seniai ir yra išties veiksmingas. „Tempimo terapija – labai senas gydymo būdas, kuris gali būti taikomas įvairioms kūna dalims. Pasitelkiant tempimo pratimus siekiama pailginti tam tikras žmogaus kūno dalis, todėl jos yra tempiamos mechaniniu būdu pagal išilginę ašį. Dažniausiai taip veikiama sausgyslių ir raiščių sistema. Prieš atliekant procedūrą labai svarbu pacientui parinkti optimalią padėtį. Tempimas gali būti atliekamas naudojant specialius stalus ar kitas priemones. Procedūrą rekomenduojama atlikti vandenyje, nes jis gerai atpalaiduoja raumenis. Šio masažo trukmė – įvairi, priklausanti nuo paciento būklės ir tempimo vietos, pavyzdžiui, kaklas tempiamas 2-10 min., juosmuo – iki 20 min.“, dėsto R. Rapalienė.

Kineziterapeutė atskleidžia, kad prieš atliekant procedūrą reikia atpalaiduoti raumenis, tempti lėtai, didėjančia jėga, nuolat stebėti ligonio būklę. Beje, greitas procedūros nutraukimas gali ne tik nepadėti, bet net sukelti ligos paūmėjimą. Po šios terapijos pacientas turi būti ramybės būsenos. Patariama 20-30 min. likti toje pačioje vietoje, kurioje masažas buvo atliekamas.

„Tempimo terapija gali būti atliekama tik nustačius tikslią diagnozę“, – priduria pašnekovė. Be to, šią terapiją gali atlikti tik kvalifikuotas medikas.

Įvairios priemonės

Vaikams skirtose procedūrose dažnai naudojami terapiniai kamuoliai. „Atliekant pratimus su kamuoliu keičiasi sąnarių amplitudė, raiščių ir sausgyslių susitraukimas, vadinasi, yra dirginami juose esantys proprioreceporiai (nervų ląstelės, perduodančios į centrinę nervų sistemą impulsus apie kūno padėties kitimus), gerinantys judesių kokybę. Terapinis kamuolys padeda sumažinti padidėjusią raumenų įtampą (hipertonusą), skausmą, sutvirtina liemens raumenis ir pagerina laikyseną, suteikia vaikams džiugių akimirkų“, – žiniomis dalijasi R. Rapalienė.

Terapijoje tai ppat dažnai naudojamos įvairios plokštumos ir ritiniai. Pasak gydytojos, ritinys – nepakeičiamas pagalbininkas, kai lavinama stambioji ir smulkioji motorika bei tarpiniai judesiai. Turėdamas nepastovią, kintančią, judančią atramą, ritinyspriverčia derinti judesius, ieškoti pusiausvyros taško, stabilumo. Atliekant sudėtingesnius pratimus ant ritinio ar kamuolio, vaikučių judesiai būna laisvesni, negu darant pratimus ant stabilaus pagrindo. Judesių amplitudė, raumenų jėga ir viso kūno judrumas didinamas mažesnėmis pastangomis. Kadangi ritinys juda pirmyn ir atgal vienoje plokštumoje, vaikas, kurio koordinacija sutrikusi, jaučiasi daug laisviau, negu atlikdamas pratimus ant kamuolio.

Išmokusio aktyviai judėti 2-4 metų vaiko judesių kokybė, pusiausvyra ir koordinacija pradeda gerėti. Yra įvairių priemonių vaikščiojimui, pėdos skliautui formuoti bei plokščiapadystei taisyti. Judėjimo įgūdžių vystymasis prasidedea tada, kai sustiprėja ankstyvo amžiaus vaiko liemens raumenys. Į pagalbą pasitelkiamos įvairios priemonės: lazdelės, pritaikyti vaikams treniruokliai, kamuoliai, gumos, kopetėles ir kt.

Šiuolaikinės technologijos

Pašnekovė pabrėžia, kad šiuolaikinės technologijos daro įtaką ir kineziterapijai. Anksčiau kineziterapeutas galėjo dirbti tik rankomis, o dabar daugybė prietaisų, kurie ne tik palengvina specialisto darbą, bet ir greitina reabilitacijos procesą, padeda mokytis judėti bei lengviau pasiekti teigiamų rezultatų.

„Patobulėjos, pavyzdžiui, ramentai ir vežimėliai. Jie negalią turintiems vaikams ar suaugusiems dar labiau palengvina buitį ir padeda socializuotis“, – sako kineziterapeutė.

Nauda sveikiems

„Sveikiems vaikams individualių kinezitarpijos užsiėmimų nereikia. Tačiau jie gali dalyvauti grupiniuos eužsiėmimuose, kurių tikslas – bendrosios motorikos lavinimas: tam tikrų raumenų grupių veiklos, koordinacijos bei eisenos kokybės gerinimas. Fizinis ugdymas skatina veikus brandžiau protauti, mąstyti, moko budrumo ir sukaupti dėmesį, aktyvūs judesiai sužadina valą, drąsą, ryžtą“, – vardija specialistė.

R. Rapalienė teigia besidžiaugianti, kai mato, kaip keičiasi vaikų sveikatos būklė. „Kai kuriuos mažylius pirmąsyk pamatau dar kūdikius, o dabar jie jau eina į mokyklą. Pamažu kineziterapija jiems tampa laisvalaikio praleidim būdu. Ypač vyresniems vaikams (nuo 2 metų) tikie užsiėmimai yra kaip sportas. Be to, per užsiėmimus vaikai bendrauja su bendraamžiais ir gerai praleidžia laiką. Tad tuo pačiu metu yra palaikoma normali fizinė būklė, vaikas gerai jaučiasi“, – įsitikinusi kineziterapeutė.



Komentuoti