Plokščiapėdystė
Dauguma vaikų gimsta su plokščiapėdyste. Jiems augant pėdos skliautas kyla. Tačiau kai kuriems vaikams plokščiapėdystė neišnyksta. Taip gali įvykti dėl silpnų raiščių ir raumenų, traumos, paralyžiaus, įgimtų defektų. Ilgiau pavaikščioję ar pabėgioję vaikai greičiau pavargsta, skundžiasi blauzdos raumenų skausmu.
Viena terapinių priemonių, kuri gali sumažinti kojų skausmą, yra gydytojų siūlomi į batus dedami padukai, pakeliantys pėdos skliautą. Taip pat labai svarbus fizinis aktyvumas. Tinkama kineziterapija padeda stiprinti pėdos ir blauzdų raumenis, mažinti pėdos skliauto suplokštėjimą, gerinti bendrą fizinį išsivystymą.
Turintį plokščiapadystę vaiką ir namuose galima mokyti įvairių pratimų: kojų pirštais sutraukti ant grindų patiestą rankšluostį, jais rinkti smulkius daiktus nuo žemės, pėdomis apkabinti, ridenti nedidelį kamuoliuką, stovėti arba eiti ant pirštų galų.